Aurelija Arlauskienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Aurelija Arlauskienė
Gimė: 1959 m. kovo 18 d. (60 metų)
Kelmė
Sutuoktinis(-ė): Danas Arlauskas
Vaikai:

Viktorija Liauškaitė (g. 1981 m.)

Veikla: žurnalistė,rašytoja, kelionių vadovė, gidė
Alma mater: Vilniaus universitetas

Aurelija Arlauskienė (g. 1959 m. kovo 18 d. Kelmėje) – Lietuvos žurnalistė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1977 m. baigė Kelmės 1-ąją vidurinę mokyklą. 1984 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistikos specialybę.

19801981 m. dirbo laikraščio „Vakarinės naujienos“ kurjere, 1981–1990 m. žurnalo „Darbas ir poilsis“ laiškų skyriaus vedėja, atsakingąja sekretore, 1990–1992 m. laikraščio „Lietuvos aidas“ spec. korespondentė [1] Vakarų Sibire, Maskvoje, Gruzijoje, rengė reportažus iš Pietų Osetijos, Cchinvalio, kur tuo metu vyko ginkluotas susirėmimas. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Valstybės atkūrimo komisijos patarėja. 1992–1994 m. Valstybės kontrolės departamento atstovė informacijai, kartu su operatoriumi Vytautu Tvaronu sukūrė populiarią Lietuvos televizijos laidą „Faktas“. Dirbo žurnale „Veidas“, banko „Hermis“ atstovė informacijai. 1994–1997 m. – laikraščio „Lietuvos aidas“ spec. korespondentė. [2] 1996 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos deleguota Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybą. 1997–2000 m. žurnalistų profesinio leidinio „Žurnalistų žinios“, 20082012 m. almanacho „Žurnalistika“ redaktorė. Dirbo dienraščių „Lietuvos žinios”, „Respublika“ žurnalistinių tyrimų skyriuose.

Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisijos pirmininko pavaduotoja. Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narė.

A. Arlauskienės darbai ne kartą apdovanoti LŽS kūrybinių konkursų prizais. Už principingumą ir pilietinę poziciją Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryboje Žurnalistų sąjunga A. Arlauskienę paskelbė „1997 metų žurnaliste”. Jos dėka pirmą kartą Lietuvos žurnalistikos istorijoje Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos buvo patikrintos teisme – 1997 m. padavė į teismą sveikatos apsaugos ministrą Juozą Galdiką, neteikusį visuomenei reikšmingos informacijos.

Renka medžiagą disertacijai „Lietuvos periodinės spaudos įtaka politiniam gyvenimui“.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Tomas Šernas: vakar buvo rytoj, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006 m.
  • Asmens kodas – Lietuvos muitinė, 2009 m.
  • Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika, 2014 m. (kartu su R.Šmigelskyte-Stukiene ir L.Jurgelevič).
  • Alantos akiračiai, 2014 m.
  • Jašiūnų dvaras - kultūros židinys, 2016 m. (sudarytoja, bendraautorė kartu su dr.R.Griškaite, I.Katiliene, B.Rėbždaite, dr.L.Januškevičiumi, K.Karpičiumi)
  • Disputai : idėjos, vizijos : skiriama Reformacijos 500 metų jubiliejui, 2017 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]