Vytauto Gedgaudo premija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vytauto Gedgaudo premija – Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos kasmetinė premija, skiriama nuo 1997 m. sąjungos nariams už turiniu ir forma išskirtinius spaudos, radijo, televizijos, interneto ir fotožurnalistikos darbus už praėjusius metus.
Premija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Premija pavadinta žurnalisto, 1968–1991 m. laikraščio „Dirva“ redaktoriaus Vytauto Gedgaudo (1912–1999) vardu. Įsteigta Vytauto ir Stefos Gedgaudų lėšomis. Kandidatus premijai gali siūlyti LŽS skyriai/klubai, LŽS valdyba ir taryba, visuomenės informavimo priemonės ir patys žurnalistai. Kandidatūros premijai pateikiamos raštu iki balandžio 15 dienos. Tas pats asmuo premijos laureatu gali tapti tik vieną kartą. Premijos laureatas paskelbiamas minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Laureatui įteikiamas diplomas ir 3000 litų (iki 2009 m. – 5000 litų) piniginis prizas.[1]
Laureatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1997 m. – Egidijus Aleksandravičius
- 1998 m. – Ferdinandas Kauzonas
- 1999 m. – Kęstutis Petrauskis
- 2000 m. – Leopoldas Rozga
- 2001 m. – Irena Petraitienė
- 2002 m. – Laimonas Tapinas
- 2004 m. – Viktoras Rudžianskas, už knygą „Gyvenęs ir mūsų gyvenimus“
- 2005 m. – Aldona Žemaitytė-Petrauskienė
- 2006 m. – Janina Bačiliūnaitė, už knygą „Tauta – tai šimtmečiai į priekį“
- 2007 m. – Daiva Budrienė, Antanas Budrys
- 2008 m. – Audronė Jankuvienė, už knygą „Žodžiai kaip smėlis. Žvilgsniai“
- 2010 m. – Audrius Lelkaitis, už dokumentinį filmą „Vilniaus getas 2009“
- 2011 m. – Julija Šliažienė, už knygą „Nutolęs laikas“
- 2012 m. – Marytė Marcinkevičiūtė, už knygą "Valdas Adamkus - sporto žmogus"
- 2013 m. – Aldona Armalė, už knygą „Jonas Biržiškis. Nenuspėjami gyvenimo viražai"
- 2014 m. – Vilma Jankienė, už radijo laidų ciklą "Skriskime"
- 2015 m. – Svajūnas Sabaliauskas-Geladuonis, už knygą „Rūta Staliliūnaitė. Aš esu Barbora"
- 2016 m. – Juozas Kundrotas, už knygą „Būti ar atrodyti"
- 2017 m. – Jolanta Mažylė, už knygą „Žiniasklaidos atskaitingumas ir žurnalisto atsakomybė"
- 2018 m. – Dovydas Pancerovas už knygą „Kiborgų žemė“
- 2019 m. – Jonas Nekrašius už kultūrinių-istorinių straipsnių ciklus „Iškilieji šiauliečiai“ ir „Atkurtos Lietuvos šimtmečiui“, skelbtus „Šiaulių naujienose“
- 2020 m. – Rytis Sabas už nuotykinį istorinį romaną „Gaono kodas“
- 2021 m. – Aurelija Arlauskienė už dokumentinės prozos knygą „Operos legenda Irena Milkevičiūtė“