Stanislovo Rapolionio premija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stanislovo Rapolionio premija
Įteikiamas užistorinės praeities studijavimą Rytų Lietuvoje
VietaEišiškės
ŠalisLietuva
Pirmasis apdovanojimas2005 m.

Stanislovo Rapolionio premijaLietuvių švietimo draugijos „Rytas“ skiriama literatūros premija, pavadinta vieno lietuvių raštijos pradininkų Stanislovo Rapolionio (1485–1545) garbei. Premijos teikimo tikslas: skatinti mokytojų, kultūros ir meno veikėjų literatūrinę veiklą, tautinį ugdymą, istorinės praeities studijavimą Rytų Lietuvoje.

Premijos teikiamos Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje gegužės mėnesį (gegužės 13 d. – S. Rapolionio mirties data, o tiksli gimimo data nežinoma). Laureatai pagerbiami gimnazijos salėje, kurią puošia S. Rapolionio biustas (skulp. Konstantinas Bogdanas), įteikiant S. Rapolionio skulptūrėlę, diplomą ir piniginę premiją. Ta proga aplankomas ir S. Rapolionio paminklas gretimame Gornostajiškių dvare.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstesniais metais premiją teikė Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LR Vyriausybės. Departamento generalinio direktoriaus 2006 m. vasario 10 d. įsakymu Nr.-V-14 buvo patvirtinti Premijos skyrimo nuostatai. Pirmieji apdovanojimai vyko 2007 m. gegužės 11 d. per pirmąjį Rytų Lietuvos moksleivių menų festivalį „Rytų Lietuvos žiedas“ Siemens arenoje.[1] 2008 m. ceremonija vyko Vilniaus Kongresų rūmuose. Šiuose renginiuose buvo apdovanojami ir ankstesniųjų metų nominantai.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. panaikinus Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą, Stanislovo Rapolionio premija ėmė rūpintis Lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Ji 2011 m. vasario 10 d. taip pat priėmė nutarimą skirti Stanislovo Rapolionio premiją.

Premijos laureatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 2005 m. Vytautas Dailidka, pedagogas (knygos „Tautinių tradicijų puoselėjimas“, „Paklydusio pavasario godos“)
  2. 2006 m. Algirdas Kavaliauskas, humanitarinių mokslų daktaras (knygos „Visaginas“, „Jaunojo visaginiečio portretas“, „Jūsų laukia Visaginas“)
  3. 2007 m. Viktorija Lapėnienė (knygos „Kryžių sakmė“, „Išgirskime amžių kuždesį“, „Reškutėnai“)
  4. 2008 m. Antanas Karmonas (knyga „Lietuvių genties didkelis“)
  5. 2009 m. Algimantas Masaitis, draugijos „Rytas“ pirmininkas (knyga „Marijampolio vaikai“)
  6. 2010 m. Jonas Bajorūnas (knyga „Mielagėnų kraštas“)
  7. 2011 m. Juozas Vercinkevičius, redaktorius
  8. 2012 m. Valentinas Šiaudinis, pedagogas
  9. 2013 m. Antanas Lesys, istorikas (knyga „Kova už Šalčininkų kraštą ir lietuvybės išsaugojimą“)[2]
  10. 2014 m. Aldona Vasiliauskienė, religijos istorikė, visuomenininkė
  11. 2015 m. Gražina Landsbergienė, Vytauto Landsbergio fondo vadovė
  12. 2016 m. Aurelija Arlauskienė, žurnalistė
  13. 2017 m. Marija Šaknienė, žurnalistė, poetė
  14. 2018 m. Vytautas Valentinas Česnulis, žurnalistas [3]
  15. 2019 m. Benjaminas Kondratas, lituanistas, kraštotyrininkas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]