Pietų Šetlando salos
Pietų Šetlando salos (angl. South Shetland Islands) – salynas Atlanto vandenyno pietuose, Antarktyje, 150 km į šiaurę nuo Antarktidos pusiasalio. Plotas 3687 km². Sudaro 11 stambių ir keletas mažų salų. Pagrindinės salos: Karaliaus Jurgio, Livingstono, Dramblių, Sniego, Roberto. 80-90 % salų paviršiaus pastoviai dengia ledas. Aukščiausia salyno vieta – Fosterio kalnas (2105 m) Smito saloje. Klimatas vėsus, drėgnas ir vėjuotas. Vasarą vidutinė temperatūra siekia 1,5 °C, žiemą -5 °C. Vulkanizmas.
Į Šetlando salas pretenzijas pareiškusios šios valstybės: Argentina (nuo 1943 m.), Čilė (nuo 1940 m.) ir JK (nuo 1908 m.).
Tyrimų stotys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šetlando salose įsikūrę daug mokslinių tyrimų stočių:
Argentina – Chubanio bazė (1953 m.)
Bulgarija – Šv. Klemento Ohridskio bazė (1988 m.)
Brazilija – Komandantės Ferazo bazė (1984 m.)
Čilė – Eduardo Frėjaus bazė (1969 m.)- Čilė – Chulijo Eskudero bazė (1884 m.)
- Čilė – Arturo Prato bazė (1947 m.)
Čilė/JAV – Širefo bazė (1990 m.)
Kinija – Didžiosios Sienos stotis (1985 m.)
Ekvadoras – Pedro Visentės Maldonado bazė (1990 m.)
Ispanija – Chuano Karloso I bazė (1988 m.)- Ispanija – Gabrielio de Kastilijos bazė (1989 m.)
Pietų Korėja – Karaliaus Sedžongo stotis (1988 m.)
Peru – Maču Pikču tyrimų stotis (1989 m.)
Lenkija – Henriko Arktovskio Lenkijos antarktinė stotis (1977 m.)
Rusija – Belinshauzeno stotis (1968 m.)
Urugvajus – Artigaso bazė (1984 m.)
Žemėlapis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- L. L. Ivanov. Antarctica: Livingston Island and Greenwich, Robert, Snow and Smith Islands. Scale 1:120000 topographic map. Troyan: Manfred Wörner Foundation, 2009. ISBN 978-954-92032-6-4
