Aukštoji našlaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Viola elatior
Apsauga: 4(I) – Nenustatyta
Aukštoji našlaitė (Viola elatior)
Aukštoji našlaitė (Viola elatior)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Dilleniidae)
Šeima: Našlaitiniai
(Wikispecies-logo.svg Violaceae)
Gentis: Našlaitė
(Wikispecies-logo.svg Viola)
Rūšis: Aukštoji našlaitė
(Wikispecies-logo.svg Viola elatior)
Binomas
Viola elatior
Fr.
Sinonimai
Viola erecta (Gilib.)

Aukštoji našlaitė (Viola elatior) – našlaitinių (Violaceae) šeimos našlaičių (Viola) genties augalas. Tai labai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žiedas
Augalas

Tai daugiametis 15–30 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status, kaip ir visas augalas, apaugęs trumpais plaukeliais, tolygiai lapuotas. Lapai 3–7 cm ilgio, lancetiški arba kiaušiniškai lancetiški, pamate nukirsti arba negiliai širdiški; prielapiai labai stambūs, lapiniai, lancetiški, apatinėje dalyje įpjaustytai dantyti, viršutinėje lygiakraščiai. Viršutiniai prielapiai ilgesni už lapkočius, o viduriniai tokio pat ilgio.

Žydi gegužės–liepos mėnesiais. Žiedai stambūs, iki 2 cm ilgio. Vainiklapiai šviesiai mėlyni, su tamsiai mėlynais ruoželiais ir balsvu pamatu. Plinta sėklomis, kurias gali išnešioti ir skruzdėlės. Dėžutė briaunota, smailiaviršūnė, plika.

Paplitimas ir augimvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Natūraliai paplitusi Skandinavijoje, Atlantinėje, Vidurio ir Rytų Europoje, Vakarų Sibire, Šiaurinėje Azijoje. Lietuvoje labai reta, aptikta Prienų bei Vilniaus apylinkėse.

Auga drėgnuose miškuose bei krūmuose, pamiškėse, upių slėniuose, užliejamose pievose.

Apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aukštoji našlaitė įrašyta į saugomų augalų sąrašus 1981 m. [1] Augalas nyksta naikinant buveines – kertant bei sausinant miškus, keičiant upių slėnius.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos TSR Flora, Lietuvos TSR mokslų akademija (dab. Lietuvos mokslų akademija), Vilnius, Mokslas, 1971, IV tomas, 716–717 p.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, 2007, 440 p.