Persija (regionas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Šis straipsnis – apie istorinį regioną Irano pietvakariuose. Apie senovinę civilizaciją, apėmusią visą Iraną, žiūrėkite straipsnyje Senovės Persija

Senovės Irano regionas:
Persija (Pārsa)
Šalis: Pietvakarių Iranas
Tautos: persai
Valstybės: Achemenidai
(700-323 m. pr. m. e.)
Sasanidai (226-651 m.)
Miestai: Pasargadai, Persepolis
Ankstesnis pav.: Aukštumų Elamas
Vėlesnis pav.: Farsas
Irano regionai2.png
Senovės Irano regionai:
Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija

Persija (senovės persų: Pārsa) – senovinis regionas dabartiniame pietvakarių Irane (iš dalies atitinka Farso provinciją). Iš šiaurės jį supo Medija, iš rytų – Gedrosija ir dykumos, iš vakarų – Elamas.

Islamiškais laikais regionas pavadintas Farsu. Šio metu jame yra Farso provincija.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Persijos regionas yra iš vakarų ir šiaurės apsuptas kalnų, tuo tarpu viduriniai regionai garsėja lietingomis švelniomis žiemomis ir sausomis karštomis vasaromis. Šios vietos tinkamos auginti javus, citrusinius, datules.

Ankstyvoji persų valstybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovėje Persijos regionas buvo kontroliuojamas Elamo. Čia stovėjo svarbus miestas Anšanas.

Persų tauta minima kartu su medais 844 m. pr. m. e. Asirų šaltiniuose ji įvardijama parsuaš. Tuo metu jie klajojo šiaurės Irane aplink Urmijos ežerą. Apie 700 m. pr. m. e. legendinis valdovas Achemenes suvienijo persų gentis. Regioną kontroliuojant medams ir skitams, persai, vadovaujami valdovo Teispes (Cišpiš) migravo į pietus ir apsistojo Persijos regione. Čia jie perėmė daug tradicijų ir kultūros iš Elamo.

VII a. pr. m. e. augant Medijos imperijai, Persija tapo viena iš imperijos provincijų. Tačiau vietinė dinastija nebuvo nutraukta.

Achemenidų imperija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Achemenidų imperija.

550 m. pr. m. e. Persijos valdovas Kyras suvienijo suskaldytą Persiją ir pradėjo sukilimą prieš medus. Sumušęs Medijos valdovo Astijago pajėgas, jis perėmė Imperijos valdžią, tapo šachu ir pradėjo Achemenidų imperijos laikotarpį. Imperijos sostinėmis tapo Pasargadai ir Persepolis Persijos regione.

Achemenidams pavyko dar labiau praplėsti Imperijos teritorijas, užvaldžius visą Mažąją Aziją, įsiveržus į Graikiją.

Tuo metu Persijos regioną pasiekė zoroastrizmas, kuris tapo visos imperijos religija.

Graikų ir partų valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

334 m. pr. m. e. Aleksandras Makedonietis įžengė į Achemenidų imperiją ir nugalėjo Persijos valdovą. Jam atiteko visa imperija, taip pat ir Persijos regionas. Po Aleksandro mirties Persiją paveldėjo Seleukidai. Tuo metu imperijos centrai kėlėsi į kitus regionus, ypač į Viduržemio jūros pajūrį. Todėl Persijos regionas prarado savo reikšmę.

170 m. pr. m. e. kiti užkariautojai partai paveldėjo imperiją. Jie valdė iš Ktesifono Mesopotamijoje.

Sasanidų imperija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Sasanidų dinastija.

226 m. Persijos regionas atgimė iš naujo, nes šiose teritorijose sukilo Achemenidų palikuonis, persas Ardašyras. Jis įkūrė Sasanidų dinastiją, kuri dar vadinama Antrąja Persijos imperija.

Islamo įsigalėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žlugus Sasanidų imperijai, Persija buvo prijungta prie Kalifato ir islamizuota. Ji tapo Farso provincija.