Uostadvario švyturys
Uostadvario švyturys | |
---|---|
Šalis | Lietuva |
Koordinatės | 55°20′39.35″ š. pl. 21°17′29.35″ r. ilg. / 55.3442639°š. pl. 21.2914861°r. ilg. |
Aukštis | 18 m. |
Pastatytas | 1876 m. |
Vieta | Šilutės rajonas |
Vandens telkinys | Kuršių marios |
Signalo matomumas |
Uostadvario švyturys – švyturys Šilutės rajone, Nemuno deltoje, Uostadvario kaime.
Švyturys taisyklingo aštuonkampio formos, sienų briaunos papuoštos žalios spalvos glazūruotomis plytomis, sienos raudonų plytų mūro. Viduje – įvijiniai betoniniai laiptai, vedantys į žibinto patalpą, iš kurios patenkama į apžvalgos aikštelę. Aukštis 18 m.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1873–1876 m. priešais Minijos žiotis pastatytas aštuoniakampis Uostadvario švyturys, sujungtas su švyturio sargo gyvenamuoju namu. Dabar tai technikos istorijos paminklas, navigacijai nebenaudojamas, bet yra puikus Rusnės ir Minijos apylinkių apžvalgos bokštas.
1907 m. pastatyta vandens kėlimo stotis su garo turbina, susiurbianti pievų vandens perteklių ir nuleidžianti jį į Atmatos upę. Tai yra pirmasis tokios paskirties statinys Lietuvos teritorijoje. Statinys buvo restauruotas XXI a., jame įrengtas Šilutės polderių muziejus.[1]
Lietuvos paštas 2003 m. išleido pašto ženklą su Uostadvario švyturio vaizdu.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ www.turistopasaulis.lt. „Uostadvario švyturys ir vandens kėlimo stotis – lankytina vieta Šilutės rajone“. Suarchyvuotas originalas 2016-03-02. Nuoroda tikrinta 2016-03-02.