Askoldas
Askoldas (žuvo 882 m.) buvo vienas iš dviejų greičiausiai legendinių variagų bajorų (antrasis buvo Diras)[1], kuriems rusų metraščiuose priskiriamas Kijevo užkariavimas bei Kijevo kunigaikštystės įkūrimas, tuo pat metu kai variagai Riurikaičiai įkūrė Naugardo kunigaikštystę.
Būtųjų laikų kronika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasak Būtųjų laikų kronikos Riurikas išsiuntė Askoldą ir Dirą į Konstantinopolį. Keliaudami Dniepru jie pamatę ant kalno esančią gyvevietę ir paklausę kam ji priklausanti. Jiems buvo pasakyta, kad tai Kijevas, o jį pastatė trys broliai Kijus, Ščekas ir Chorivas. Iš jų kilo miesto gyventojai, kurie dabar mokantys duoklę chazarams. Askoldas ir Diras įsikūrė mieste, surinko varangų draugiją ir ėmė valdyti miestą bei rytų polianų žemes.
Askoldas 860 m. pirmą kartą užpuolė Bizantijos sostinę Konstantinopolį, bizantiečių buvo atverstas į krikščionybę ir pakrikštytas Mikalojaus vardu. Pagal rusų metraščių tradiciją 882 m. prie Kijevo atvykęs Olegas išviliojo iš miesto Askoldą ir Dirą neva ateiti jį pasveikinti, apkaltino juos neteisėtai valdant miestą ir nužudė.[2] Po to Olegas paskelbė Kijevą savo valstybės sostine.[3] Taip įvykęs Kijevo ir Naugardo kunigaikštysčių susijungimas laikomas Kijevo Rusios valstybės pradžia. VAsilijus Tatiščevas, Borisas Rybakovas ir kai kurie kiti rusų ir ukrainiečių istorikai 882 m. įvykius Kijeve interpretavo kaip pogonių varangų reakciją į Askoldo krikštą. Tatiščevas Askoldą net vadino "pirmuoju Rusios kankiniu".
Al Masudis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vienintelis ne rusų šaltinis galbūt minintis Askoldo bendravaldį Dirą yra arabų istorikas Al Masudis. Pasak jo, „karalius al-Diras [Dayr] buvo pirmasis sakalibų [slavų] karalius“. Nors kai kurie mokslininkai spekuliavo, kad "al-Dir" buvo to paties laikotarpio slavų valdovas, tačiau ši versija yra ginčytina ir tiek pat tikėtina, kad "al-Dir" ir Diras buvo tas pats asmuo.[4]
Kiti faktai ir versijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gali būti, kad senąja rytų slavų kalba buvo užrašyta "askold Dir", o ne "Askold i Dir" kaip minima Būtųjų laikų kronikoje. Čekų slavofilas istorikas Karelas Jaromiras Erbenas manė esant tikėtina, kad Askoldas ir Diras buvęs vienas ir tas pats asmuo, Askoldo vardas kilęs nuo senovės skandinavų óskyldr ‚svetimasis‘, o Dir buvęs tikrasis skandinaviškas šios slavams svetimo valdovo vardas. Taigi pirmasis Kijevo valdovas slavų ir varangų buvo vadinamas "óskyldr Dyri" - svetimšalis Diras. Kijevo Rusios varangai vėliau užmiršę óskyldr reikšmę ir Nestoras jau rašė apie du Kijevo valdovus - Askoldą ir Dirą.
Rusios atpuolis prieš Konstantinopolį 860 m. graikams buvo netikėtas, "žaibas iš dangaus" kaip išsireiškė patriarchas Fotijus šia proga parašytoje garsioje kalboje. Nors slavų kronikos šis antpuolis siejamas su Askoldu ir Diru, tačiau sąsaja nėra vienareikšmiška. Nors Fotijus tvirtino, kad nusiuntė vyskupą į Rusios žemę, kuri buvo pakrikštyta ir tapo draugiška Rytų Romos imperijai, daugelis istorikų atmeta versiją, kad Askoldas buvo atverstas į krikščionybę.
Askoldo kapas pasak legendos yra ant Uhorska kalvos, kur Olga vėliau pastačiusi dvi cerkves skirtas Šv.Mikalojui ir Šv. Irenai. Šiandien šioje vietoje ant stataus Dniepro kranto yra istorinis parkas, vadinamas Askoldo kapu.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Askold In: Mike Dixon-Kennedy. Encyclopedia of Russian & Slavic Myth and Legend, 1998. P. 18. ISBN 1-57607-063-8
- ↑ Oleg In: James R. Millar (ed.) Encyclopedia of Russian History. Thomson Gale, 2004. P.1106 ISBN 0-02-865907-4
- ↑ Р.Д.Лях (ред.) История Украины. Донецк, 2001. ISBN 966-7177-62-9. C.38
- ↑ Golden, P.B. (2006) "Rus." Encyclopaedia of Islam (Brill Online). Eds.: P. Bearman, Th. Bianquis, C.E. Bosworth, E. van Donzel and W.P. Heinrichs. Brill.