Aritmetinė progresija
Matematikoje aritmetinė progresija – tai tokia skaičių seka, kurios skirtumas tarp šalia esančių narių yra pastovus. Pavyzdžiui, seka 5, 7, 9, 11, 13, 15 … yra aritmetinė progresija, kurios skirtumas yra 2.
Jei pirmasis progresijos narys yra , o skirtumas tarp šalia esančių narių lygus d, tai n-tąjį progresijos narį () galima apskačiuoti pagal formulę:
o bendruoju atveju pagal formulę:
čia dydis vadinamas aritmetinės progresijos skirtumu.[1]
Aritmetinė progresija, turinti ribotą kiekį narių, vadinama baigtine aritmetine progresija.[2] Tokios progresijos narių suma vadinama aritmetine skaičių eilute.
Aritmetinės funkcijos savybės priklauso nuo skirtumo d. Jei skirtumas yra
- Teigiamas, nariai didėja teigiamos begalybės link (didėjanti).
- Neigiamas, nariai didėja neigiamos begalybės link (mažėjanti).
Aritmetinės progresijos charakteringoji savybė - seka yra aritmetinė progresija tada ir tik tada, kai kiekvienas jos narys, išskyrus pirmąjį (ir paskutinįjį, kai progresija yra baigtinė), lygus gretimų narių aritmetiniam vidurkiui:[3]
Suma
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baigtinės aritmetinės progresijos narių, esančių vienodu atstumu nuo jos galų, suma yra lygi kraštinių narių sumai:[4]
kur n – sudedamų narių skaičius, o – pirmojo ir n-tojo narių suma.
Pavyzdžiui progresijos
suma randama:
Išvedimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tam, kad išvestume aukščiau pateiktą formulę, reikia parašyti progresijos sumą dviem skirtingais būdais:
Sudėjus abi puses gaunama lygybė:
Abi puses padalijus iš 2, gaunama įprasta formulės išraiška:
Kitas formulės variantas gaunamas į lygybę įstačius n-tojo nario formulę :
Skaičių eilutės vidurkio radimas per formulę :
499 m. pr. m. e. žymus matematikas ir astronomas Aryabhata iš klasikinės Indijos matematikos ir astronomijos eros šį metodą pateikė savo veikale Aryabhatiya (2.18 skyrius).
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Autorių kolektyvas. Matematika. Vadovėlis XI-XII klasei. Suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi. – Kaunas: Šviesa, 2007. – 60 p. ISBN 5-430-04629-9
- ↑ Autorių kolektyvas. Matematika 11. II dalis. – Vilnius: TEV, 2002. – 76 p. ISBN 9955-491-28-0
- ↑ Vidmantas Pekarskas. Matematika: kurso kartojimo medžiaga. – Kaunas: Šviesa, 2004. – 94 p. ISBN 5-430-03932-2
- ↑ Valentinas Matiuchinas. Matematika. Teorija. Praktika. – Tiklis:, 2008. – 27 p. ISBN 978-9955-672-08-1