Begalybė
Begalybė – terminas, naudojamas matematikoje, fizikoje, astronomijoje. Sąvoka atsirado antikos laikais aiškinant natūraliųjų skaičių aibės nebaigtinumą ir ieškant vienarūšių geometrinių dydžių bendrojo mato.[1]
Matematika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Begalybė žymima . Užrašas reiškia, jog x artėja prie begalybės vertės. Begalybė gali būti ir kai kurių skaičiavimų rezultatas:
Dar dažnai nagrinėjamos begalinio ilgio skaičių eilutės. Be to visos skaičių aibės turi narių. Apskritimą sudaro vienodu atstumu nuo taško o padėtų taškų. Lygtys gali turėti sprendinių.
Kosmologija ir Filosofija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Begalybė kartais naudojama nusakyti beribę (begalinę) Visatą.
Programavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Begalybė yra speciali kintamojo reikšmė, gaunama jei operacijos rezultatas yra matematinė begalybė arba jo absoliuti reikšmė per didelė naudojamam kintamojo tipui. Tokia begalybė turi ženklą ir su ja galima atlikti kai kuriuos veiksmus. Jei operacijos reikšmė matematiškai neapibrėžta (tarkim, 0/0), gaunama kita reikšmė – neskaičius (NaN). Teigiama bei neigiama begalybės ir neskaičiai numatyti įvairiose kalbose paplitusiame IEEE 754 standarte.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ begalybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-01-30).