Seka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Matematikoje seka vadinama kažkokia tvarka išrašyta skaičių (arba kitų elementų) aibė, pvz.:

Individualūs elementai vadinami sekos nariais. Seka gali turėti baigtinį arba begalinį narių skaičių. Sekoje yra svarbi narių tvarka, pvz., šios sekos nėra ekvivalenčios:

Skaičių seka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sakoma, jog skaičių seka yra apibrėžta, jeigu yra nurodytas dėsnis, pagal kurį kiekvienam natūraliajam yra priskiriamas skaičius .[1]

Skaičių sekos gali būti apibrėžiamos ne tik analiziniu būdu, kaip n-tojo nario formule, bet ir rekurentiškai, kai sekos n-tasis narys išreiškiamas (n-1)-uoju, ..., (n-k)-tuoju nariu, kur k - fiksuotas skaičius, nurodantis pirmųjų sekos narių skaičių.[2][3] Tokios skaičių sekos pavyzdys - Fibonačio seka.

Begalinės skaičių sekos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Matematinėje analizėje svarbiausią vaidmenį vaidina begalinės skaičių sekos, jos apibrėžiamos taip: tegul yra funkcija, kurios argumentai yra natūralieji skaičiai. Visų funkcijos reikšmių aibė, išrašyta argumento didėjimo tvarka, vadinama skaičių seka:

Kartais funkcijos reikšmė būna neapibrėžta su kai kuriomis argumento reikšmėmis, pvz.: reiškinys neapibrėžtas su . Tokiais atvejais argumentai prasideda ne nuo 1, o nuo didesnio skaičiaus.

Pavyzdžiui, jei , tai skaičių seka bus:

Reiškinys vadinamas bendruoju sekos nariu arba bendrojo nario formule, nes iš šios išraiškos per nario eilės numerį galima gauti bet kurį sekos narį.[4]

Sekos dažniausiai išskiriamos riestiniais skliaustais, kuriuose rašomi keli pirmieji sekos nariai, o gale užrašomas ir bendrasis narys. Kartais skliaustuose rašomas tik bendrasis narys.

Posekis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kažkokiu būdu iš sekos išmetę kažkuriuos narius, gauname naują seką, kurią vadiname senosios sekos posekiu. Pvz., iš sekos išmetę kas antrą narį gauname posekį:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Valentinas Matiuchinas. Matematika. Teorija. Praktika. – Tiklis:, 2008. – 25 p. ISBN 978-9955-672-08-1
  2. Janina Šulčienė. Ar moki matematiką. – Kaunas: Šviesa, 2003. – 27 p. ISBN 5-430-03617-X
  3. Albertas Steponavičius. Matematika. – Kaunas: Šviesa, 2006. – 34 p. ISBN 5-430-04169-6
  4. Autorių kolektyvas. Matematika 11. II dalis. – Vilnius: TEV, 2002. – 70 p. ISBN 9955-491-28-0