Geometrinė progresija
Geometrinė progresija – skaičių seka, kurioje kiekvienas narys pradedant antruoju gaunamas padauginus ankstesnįjį iš pastovaus skaičiaus (koeficiento, dar vadinamo geometrinės progresijos vardikliu), kuris nėra lygus nuliui.[1]
Skirtingai nei aritmetinės progresijos, geometrinės progresijos augimas arba mažėjimas yra eksponentinis, o ne tiesinis.
Apibrėžimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Skaičių seka vadinama geometrine progresija, jei tam tikram skaičiui tenkinama ši sąlyga:
Skaičius vadinamas geometrinės sekos vardikliu .
Jeigu yra žinomas pirmasis progresijos narys a=a1 ir vardiklis q, tada n-asis narys gali būti apskaičiuojamas pagal formulę:
Priklausomai nuo vardiklio reikšmės, sekos riba skiriasi:
- Jei 0 < q < 1, seka artėja į 0
- Jei q = 1, sekos riba yra a (visi sekos nariai yra lygūs)
- Jei q > 1, seka artėja į begalybę
- Jei 0 > q > −1, seka artėja į 0. Šiuo atveju yra du posekiai (teigiamų ir neigiamų narių), artėjantys į 0
- Jei q = −1, egzistuoja du posekiai, kurių vieno riba a, kito −a
- Jei q < −1, egzistuoja du posekiai, kurių vieno riba yra (begalybė), kito −
Geometrinė progresija, kurios vardiklio modulis q yra mažesnis už vienetą vadinama nykstamąja geometrine progresija.[2]
Pavyzdžiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Seka yra geometrinė seka su vardikliu
- Seka yra geometrinė seka su vardikliu
- Seka yra geometrinė seka su vardikliu
Savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Geometrinės progresijos charakteringoji savybė – seka su teigiamaisiais nariais yra geometrinė progresija tada ir tik tada, kai bet kuris jos narys, išskyrus pirmąjį (ir paskutinįjį, kai progresija yra baigtinė), yra lygus gretimų narių geometriniam vidurkiui.[3]
Geometrinės progresijos narių suma
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Geometrinės progresijos baigtinio n narių skaičiaus suma yra:
- .
Begalinės mažėjančios geometrinės progresijos narių suma ( | q | < 1 ! ) yra:
- .
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vienintelis žinomas geometrinės progresijos įrašas iš Babilono matematikos laikų yra įspaustas molio lentelėje, šios progresijos pagrindas – 3, o vardiklis 1/2.[4]
Euklido Pradmenų (apie 300 m. pr. m. e.) VIII ir IX knygose yra analizuojamos geometrinės progresijos ir pateikiamos jų savybės.[5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Geometrinė progresija. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-02-07).
- ↑ Autorių kolektyvas. Matematika. Vadovėlis XI klasei ir gimnazijų III klasei II dalis. – Kaunas: Šviesa, 2004. – 104 p. ISBN 5-430-03784-2
- ↑ Vidmantas Pekarskas. Matematika: kurso kartojimo medžiaga. – Kaunas: Šviesa, 2004. – 99 p. ISBN 5-430-03932-2
- ↑ Friberg, Jöran (2007). „MS 3047: An Old Sumerian Metro-Mathematical Table Text“. In Friberg, Jöran (red.). A remarkable collection of Babylonian mathematical texts. Sources and Studies in the History of Mathematics and Physical Sciences. New York: Springer. pp. 150–153. doi:10.1007/978-0-387-48977-3. ISBN 978-0-387-34543-7. MR 2333050.
- ↑ Heath, Thomas L. (1956). The Thirteen Books of Euclid's Elements (2nd ed. [Facsimile. Original publication: Cambridge University Press, 1925] leid.). New York: Dover Publications.