Apotema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
01-Apothema-1.svg

Apotema (sen. gr. ἀπόθεμα) – atstumas (statmens ilgis) nuo apskritimo centro iki jo stygos.

Taisyklingojo daugiakampio atveju apotema yra įbrėžto į taisyklingąjį daugiakampį apskritimo spindulys arba statmuo, nuleistas iš daugiakampio centro į jo kraštinę.[1]

Formulės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskritimas, kurio centras M, styga AB su vidurio tašku L ir apotemos ilgis a = ML.

Tegu  – apskritimo spindulys ir  – apskritimo stygos ilgis, tada pagal Pitagoro teoremą:

tada

.

Taisyklingojo n-kampio apotemos ilgis yra

.

Skirtingiems gaunamos šios reikšmės:

Taisyklingasis
daugiakampis
Kraštinės ilgis Apotema Paviršius
trikampis
kvadratas
penkiakampis
šešiakampis
aštuonkampis
-kampis
(Ratas)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]