Pereiti prie turinio

Apeliavimas į autoritetą

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apeliavimas į autoritetą (lot. argumentum ad verecundiam), autoriteto argumentas – viena iš dažniausiai pasitaikančių loginių argumentacijos klaidų. Ji daroma tada, kai nagrinėjamo teiginio teisingumą bandoma įrodyti remiantis tuo, jog jo teisingumu tikėjo kažkuris įrodinėtojo autoritetas.[1] Požiūris į tokią argumentaciją istoriškai keitėsi, galika rasti senų šaltinių kur jis laikomas galimu, beveik tiek pat dažnai kaip ir kad ne.[2]

Apeliavimas į autoritetą dažniausiai pasitaiko kasdieniame gyvenime, kartais – politikoje, religijoje ir pseudomoksluose. Taip pat šis argumentas dažnai naudojamas debatuose dėl etinių normų, moralės – kadangi šios sritys yra subjektyvios, ir jų teisingumą ar klaidingumą sunku pagrįsti kitaip, kaip tik apeliavimu į autoritetus ar apeliavimu į tradicijas.

Ši argumentacijos klaida yra vienas iš kilmės klaidos, kai apie teiginio teisingumą sprendžiama pagal jo kilmę, variantų.

Žmogaus polinkį kai kada net ir visai negalvojant sekti autoritetu eksperimentiškai parodė Milgramo eksperimentas.

Internetas ir neuroniniai tinklai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Interneto eroje pavojinga šios klaidos apraiška yra nepagrįstas pasitikėjimas įvairiu rekomenduojamu turiniu, ypač tokiose svetainėse, kaip Youtube ar Facebook. Rekomendaciniai (angl. recommender) algoritmai naudotojui dažnai pirmiausia siūlo tai, ką daugiau žmonių linkę aplankyti ar peržiūrėti. Šiai kategorijai priklauso turinys su sensacingomis ir dažnai melagingomis antraštėmis. Tai neturi nieko bendro su tuo, kiek pagrįsti duoti teiginiai. Bendruomenėse, kurios prie tokių interneto svetainių ir algoritmų nepratusios, tokios žinutės gali išprovokuoti net ir genocidą.[3] Šiuo atveju problema yra ne kalbantysis (mašina interesų neturi), o klausytojas.

Taip pat neretai pernelyg pasitikima dirbtinių neuroninių tinklų išvadomis, laikant jas objektyviomis ir nešališkomis, nes „mašina neklysta“. Tie tinklai iš tiesų gali būti šališki ir daryti žymių klaidų. Pavyzdžiui, daugelis veidų atpažinimo sistemų daug geriau atpažįsta baltaodžių žmonių veidus, vien todėl, jog jų vaizdai sudarė didesnę dalį tinklą kuriant naudotų.[3]

  • Saulė yra planeta, ne žvaigždė. Mano biologijos mokytoja taip sakė.
  • Kompiuterinė sistema rekomenduoja nutraukti nemokamą paramą šiam sergančiam žmogui - tai, matyt, jam tos paramos iš tiesų nereikia.[3]
  • Aš čia greit paguglinau ir va, žiūrėkit, ką daugiausia pirmame puslapyje rodo.[3]

Tinkamas apeliavimo į autoritetą naudojimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ko reikia, kad argumentacija autoritetu būtų pagrįsta:

  • Autoritetas privalo būti kompetentingas aptariamoje srityje.
  • Autoriteto nuomonė aptariamu klausimu privalo neišeiti už jo kompetencijos ribų.
  • Autoriteto mintys privalo būti teisingai interpretuojamos, neiškraipomos.
  • Privalo būti būdas (bent iš principo) tiesiogiai įsitikinti jo minčių teisingumu, pavyzdžiui, pakartoti autoriteto atliktą eksperimentą.
  • Autoritetas privalo būti nesuinteresuotas kažkurios pozicijos teisingumu ir neveikiamas kitų faktorių (pinigų, garbės, populiarumo už tam tikros pozicijos palaikymą).

Laikantis šių taisyklių, apeliavimas į autoritetą nebebus argumentacijos klaida, tačiau vis dar gali būti laikomas klaida formaliosios logikos požiūriu, jei bus naudojamas kaip įrodymas.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. „Fallacies“. University of North Carolina at Chapel Hill.
  2. Underwood, R.H. (1994). „Logic and the Common law Trial“. American Journal of Trial Advocacy: 166.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 J.Howard (2019). fast.ai course v3 (paskaitų ciklas, video, turinys laisvai prieinamas). Šešta pirmos dalies paskaita pradedant nuo 1:50 min. course19.fast.ai