Apeliavimas į autoritetą

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Apeliavimas į autoritetą (lot. argumentum ad verecundiam), autoriteto argumentas – viena iš dažniausiai pasitaikančių loginių argumentacijos klaidų. Ji daroma tada, kai teiginio X teisingumą bandoma įrodyti remiantis tuo, jog jo teisingumu tikėjo kažkuris įrodinėtojo autoritetas.[1] Požiūris į tokią argumentaciją istoriškai keitėsi, galika rasti senų šaltinių kur jis laikomas galimu, beveik tiek pat dažnai kaip ir kad ne.[2]

Apeliavimas į autoritetą dažniausiai pasitaiko kasdieniniame gyvenime, kartais – politikoje, religijoje ir pseudomoksluose. Taip pat šis argumentas dažnai naudojamas debatuose dėl etinių normų, moralės – kadangi šios sritys yra subjektyvios, ir jų teisingumą ar klaidingumą sunku pagrįsti kitaip, kaip tik apeliavimu į autoritetus ar apeliavimu į tradicijas.

Ši argumentacijos klaida yra vienas iš kilmės klaidos (kuomet apie teiginio teisingumą sprendžiama pagal jo kilmę) variantų.

Žmogaus polinkį kai kada net ir visai negalvojant sekti autoritetu eksperimentiškai parodė Milgramo eksperimentas.

Internetas ir neuroniniai tinklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Interneto eroje pavojinga šios klaidos apraiška yra nepagrįstas pasitikėjimas įvairiu rekomenduojamu turiniu, ypač tokios svetainėse kaip Youtube are Facebook. Įvairūs algoritmai dažnai pirmiausia rekomenduoja tai, ką daugiau žmonių likę aplankyti, perskaityti pamatę antraštę. Tai neturi nieko bendro su tuo, kiek tie pagrįsti ten teiginiai. Visuomenėse kurios prie interneto svetainių ir tokių algoritmų nepratę tai gali išprovokuoti net ir genocidą.[3] Šiuo atveju problema yra ne kalbantysis (mašina interesų neturi) o klausytojas.

Taip pat neretai pernelyg pasitikma neuroninių tinklų išvadomis, laikant jas labai objektyviomis ir bešališkomis, nes „mašina neklysta“. Tie tinklai iš tiesų gali būti šališki ir daryti žymių klaidų. Pavyzdžiui, daugelis veidų atpažinimo sistemų daug geriau atpažįsta baltaodžių žmonių veidus, vien todėl, jog jų vaizdai sudarė didesnę dalį tinklą kuriant naudotų. [3]

Pavyzdžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Saulė yra planeta, ne žvaigždė. Mano biologijos mokytoja taip sakė.
  • Kompiuterinė sistema rekomenduoja nutraukti nemokamą paramą šiam sergančiam žmogui - tai matyt jam tos paramos iš tiesų nereikia. [3]
  • Aš čia greit paguglinau ir va žiūrėkit ką daugiausia pirmame puslapyje rodo. [3]

Teisingas apeliavimo į autoritetą naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ko reikia, kad argumentacija autoritetu būtų pagrįsta:

  • Autoritetas privalo būti kompetentingas aptariamoje srityje.
  • Autoriteto nuomonė aptariamu klausimu privalo neišeiti už jo kompetencijos ribų.
  • Autoriteto mintys privalo būti teisingai interpretuojamos, neiškraipomos.
  • Privalo būti būdas (bent iš principo) tiesiogiai įsitikinti jo minčių teisingumu, pavyzdžiui, pakartoti autoriteto atliktą eksperimentą.
  • Autoritetas privalo būti nesuinteresuotas kažkurios pozicijos teisingumu ir neveikiamas kitų faktorių (pinigų, garbės, populiarumo už tam tikros pozicijos palaikymą).

Laikantis šių taisyklių, apeliavimas į autoritetą nebebus argumentacijos klaida, tačiau vis dar gali būti laikomas klaida formaliosios logikos požiūriu, jei bus naudojamas kaip įrodymas.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Fallacies“. University of North Carolina at Chapel Hill. 
  2. Underwood, R.H. (1994). „Logic and the Common law Trial“. American Journal of Trial Advocacy: 166. 
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 J.Howard (2019). fast.ai course v3 (paskaitų ciklas, video, turinys laisvai prieinamas). Šešta pirmos dalies paskaita pradedant nuo 1:50 min. course19.fast.ai