Argumentas iš senumo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Senumo argumentas (lot. argumentum ad antiquitatem), dar žinomas, kaip tradicijos argumentas, yra loginė argumentacijos klaida, kai kažkuris teiginys laikomas teisingu, nes jis tokiu buvo laikomas ilgą laiką. Taip pat dažnai pasitaiko variacija, kai sakoma, kad kažkas yra gerai, nes „visada (ilgą laiką) taip buvo“.

Senumo argumentas yra paplitęs turbūt visose gyvenimo srityse.

Pavyzdžiai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Tūkstančius metų krikščionys tikėjo Jėzumi Kristumi. Krikščionybė išlaikė laiko išbandymą ir persekiojimus, todėl yra teisinga religija.
  • Biblija yra seniausia pasaulio knyga, todėl – teisingiausia. (Be kita ko ir faktinė klaida: Biblijai toli gražu nėra seniausia).
  • Mano prosenelis augino daržoves be trąšų, mano senelis taip augino, mano tėvas taip augino ir aš taip auginsiu.
  • Kas tu toks, kad priešintumeisi tūkstantmečių senumo išminčiai?
  • Balsuokite už partiją X, kurios šaknys siekia dar tarpukario laikus!
  • Šie įstatymai buvo sukurti dar prieš 100 metų ir mes visada jų laikėmės. Taigi, nėra jokio reikalo keisti jų būtent dabar.
  • Mūsų bendruomenė visada jodinėjo arkliais. Būtų kvaila dabar pradėti naudoti automobilius.
  • Anarchistai visada tradiciškai oponavo kapitalistams, todėl anarcho-kapitalizmas negali būti laikomas anarchizmu.

Logika[taisyti | redaguoti kodą]

Tai yra klaida, kadangi idėjos senumas neturi jokio loginio ryšio su jos teisingumu ar klaidingumu. Tačiau kasdieniniame gyvenime senumo argumentu kartais galima pasiremti. Sena idėja, kurios teisingumas buvo daug kartų kvestionuotas, tikrintas ir nepaneigtas, turi daugiau šansų būti teisinga, nei nauja ir dar gerai nepatikrinta idėja. Reikia atkreipti dėmesį, kad idėjos gyvavimo laikotarpis čia turi tik tiek reikšmės, kiek labai per tą laiką ji buvo tikrinta.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]