Ančia (Šešuvis)
Ančia | |
---|---|
Ančia ties Batakių miesteliu
| |
Ilgis | 66,4 km |
Baseino plotas | 278,6[1] km² |
Vidutinis debitas | 2,82 m³/s |
Ištakos | Lietuva |
Žiotys | Šešuvis |
Šalys | Lietuva |
Ančia – Šešuvies dešinysis intakas, įteka į ją 46 km nuo jos žiočių. Išteka Klibalių kaimo apylinkėse esančių pelkių, 6 km į vakarus nuo Kražių. Teka į pietus per Kelmės, Šilalės ir Tauragės rajonus. Vidutinis nuolydis 191 cm/km. Debitas ties Pužais 98,6 – didžiausias, minimalus – 0,02 m³/sek. Truputį aukščiau Skaudvilės užtvenkta – tvenkinio plotas 12,5 ha.
Intakai:
- dešinieji: Ringė, Skliaustis, Klutupis, Pela, Inkstilas, Ūkis (Ančia);
- kairieji: Plūsčia, Suvirkštė, Šnipšdauba, Lydekų ravas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ančia yra istorinė upė, ji ne kartą paminėta 1384–1402 m. sudarytuose Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą pranešimuose. Upė buvo natūralus lietuvių gynybos barjeras prieš kryžiuočių puldinėjimus. Santakų kaimas, ties kuriuo Ančia įteka į Šešuvį, irgi istorinis, šioje vietoje kryžiuočiai turėjo savo stebėjimo ir orientacijos punktą, nes daugelyje jų pranešimų Santakai nurodyti kaip tolimesnio kelio išeities bazė.
Upėvardis sietas su gelmia, dubia vieta (plg. už-antis, latv. uots „latakas, įduba“), tačiau galimai tiesiog kilęs nuo paukščio pavadinimo antis.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos upės: B. Gailiušis, J. Jablonskis, M Kovalenkovienė, Kaunas, Lietuvos energetikos institutas, 2001, str. 574
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.