Antanas Žievys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Antanas Žievys (lenk. Antoni Ŝewis 1886 m. vasario 11 d. Kuodžių kaime, Sintautų parapija – 1949 m. rugpjūčio 30 d. Punske, Lenkija) – lietuvių kilmės Romos katalikų kunigas Lenkijoje ir Lietuvoje, Lenkijos kariuomenės karo kapelionas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Kudirkos Naumiesčio pradinėje mokykloje, vėliau Marijampolės gimnazijoje. 1908 m. baigė Seinų kunigų seminariją, bet dėl jauno amžiaus buvo įšventintas tik diakonu, o 1909 m. vasario 11 d. Varšuvoje – kunigu. Nuo 1909 iki 1911 m. vikaravo Ilguvoje (1909–1912 m.), Teoline (1912–1915 m.), Silvanonyse (1915–1918 m.), Račkose (1918–1919 m.). Klebonavo Kapicėje (1919–1920 m.), Osovėce (1920–1925 m.), Rydzeve (1925–1929 m.). [1]. Susikūrus Lenkijos kariuomenei, tarnavo joje karo kapelionu, jam buvo suteiktas majoro laipsnis. Išėjęs į atsargą, persikėlė į Punską, kur nuo 1936 iki 1949 m. buvo lietuviškos Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios klebonu. Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiai bažnyčią uždarė, o vėliau miestelį užėmusi Raudonoji Armija kunigą ištrėmė į Rudaminos parapiją. Pokaryje Antanui Žieviui teko atlaikyti didelį Lomžos vyskupijos kurijos spaudimą panaikinti Punsko bažnyčioje lietuviškas pamaldas[2].

Jaunystėje buvo aktyvus laikraščio „Šaltinis“ bendradarbis ir rėmėjas.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]