Angliškoji mokykla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Artūras Mekenzy

Mirror of American Sports 1886

Chess zhor 22.png
Chess zver 22.png
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Chess zver 22.png
Chess zhor 22.png
#2 Tiesioginis matas

1.Žb7!

1...Rd4 2.V×c7#; 1...Rc3+ 2.V×c3#;

1...Rb2 2.V×b2#; 1...B×d3 2.Be6#;

1...Be4 2.Be6#; 1...B×f2 2.V×e3#;

1...B×f6 2.V×e3#; 1...Bf5 2.V×e3#;

1...Bf4 2.Be6#; 1...Bh3 2.Bf8#;

1...Bg3 2.Bf8#; 1...Kd4 2.Bd6#;

1...Ža6 2.V×a1#; 1...Žb5 2.Vc5#;

1...Žd5 2.Žc6#; 1...Že6 2.Bf5#;

1...Že8 2.Vc5#; 1...Rg8 2.B×f3#;

1...V×b7 2.V×a1#; 1...Va2 2.B×f3#;

1...Va3 2.B×f3#; 1...Va4 2.B×f3#;

1...Va5 2.B×f3#; 1...Va6 2.B×f3#;

1...Va7 2.B×f3#; 1...V×h8 2.V×a1#;

1...Vg8 2.V×a1#; 1...Vf8 2.V×a1#;

1...Ve8 2.V×a1#; 1...Vd8 2.V×a1#;

1...Vc8 2.V×a1#; 1...Vb8 2. Vxa1#.[1]

Angliškoji mokykla – tai šachmatų uždavinių šachmatų kompozicijos kryptis. Prasidėjusi Anglijoje, palaipsniui paplito angliškai kalbančiuose kraštuose: Amerikoje, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Pietų Afrikoje.

Pagrindiniu žanru buvo laikomas dviejų ėjimų mato uždavinys, nors sukurta ir trijų ėjimų uždavinių. Šios mokyklos uždaviniams būdinga:

  • įvairių lygiaverčių variantų gausa;
  • pagrindinių variantų neišskyrimas;
  • cugcvangas;
  • sunkiai aptinkamas, kai kada užmaskuotas klaidinančiais pėdsakais, pirmasis ėjimas;
  • žaidimo tikslumas – dvilypumų nebuvimas visuose variantuose.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendžemenas Lousas – britų šachmatų kompozitorius

XIX a. aštuntajame dešimtmetyje Anglijos šachmatų kompozicijai būdinga naujų vardų kompozicijoje iškilimas. Tai turėjo įtakos naujos kūrybinės krypties atsiradimui. Anglų kompozitoriai beveik nustoja kurti ilgesnius, kaip trijų ėjimų ir sutelkia dėmesį į dviejų ėjimų uždavinių sudarymą, ko iki 1870 m. beveik nedarydavo. Veiksnys, paskatinęs šachmatų kompozicijos plėtrą, buvo periodinių leidinių dėmesys: nemažai, spaudoje organizuojamų konkursų, šachmatų skyrelių, davė vaisių. Tarp šachmatų kompozitorių išryškėjo nauji menininkai, formuojantys naują kompozicijos plėtros kryptį.

Pirmieji teoretikai buvo: Bendžemenas Lousas (1861–1931)[2] bei Čarlzas Plankas (1856–1935)[3] Pastarasis pagrindinius mokyklos principus išdėstė uždavinių rinkinio „Chess Problem Text Book“ (1887) įžanginiame straipsnyje.

Žymūs angliškosios mokyklos atstovai:

Angliškoji mokykla darė didelį poveikį amerikiečių šachmatų kompozitoriams. Pastarųjų kompozicijose juodųjų gynyboje dominavo taktinės idėjos, o neteminiuose variantuose buvo toleruojami dvilypumai. Jų darbai padėjo pagrindus strateginei mokyklai.[12]

Uždaviniams keliami reikalavimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Edita Berd – britų šachmatų kompozitorė
Artūras Mekenzy – Jamaikos šachmatų kompozitorius
Persy Bleikas – britų šachmatų kompozitorius

Čarlzas Plankas buvo aktyvus kompozitorius pasižymėjęs uždavinių sudarymo konkursuose. Bet dar svarbesnė jo veikla – šachmatų kompozicijos teoretiko, propagavusio angliškosios mokyklos uždavinių principus.

1887 m. Anglijoje pasirodė knyga Chess Problem text book. Joje buvo pateikta 400 keturių autorių: G. Endriuso, E. Frankenšteino, B. Louso ir Č. Planko uždavinių. Pastarasis knygos įvadiniame straipsnyje išsamiai išdėstė pagrindinius angliškosios mokyklos principus, ilgam lėmusius Anglijos šachmatų uždavinių vystymosi kryptį.

Č. Plankas, pagal svarbą išskiria tris elementus:

  1. sprendinio grožis,
  2. konstrukcija,
  3. sunkumas.

Svarbiausi yra du pirmieji elementai.

Uždavinio sprendimas skirstomas į tris stadijas arba tris dalis:

Jei angliškųjų uždavinių autorių supratimas apie pirmojojo ėjimo grožį, atitiko ir kitų kompozicijos krypčių supratimą, tai požiūris į vidurinės stadijos grožį buvo kitoks. Plankas rašo, kad uždavinio idėją, arba temą, jis supranta kaip žaidimą ar figūrų sąveiką, vedančią į trečiąją, finalinę stadiją – matinę padėtį” .

Jis mano, kad:

  • neteisinga išskirti uždavinyje pagrindinę temą, kuriai visi variantai būtų pavaldūs;
  • negražu ir vieno ir tos pačios idėjos kartojimas keliuose variantuose;
  • didelis skirtingų idėjų naudojimas uždavinyje, praturtina jo turinį, daro jį geresniu;
  • įvairovė, įvairiapusiškumas – viena iš svarbiausių uždavinio puošmenų.

Dviejų ėjimų uždavinyje įvairiapusiškumo principo taikymas leidžia kurti uždavinius turinčius daug skirtingų variantų. Č. Plankas, kaip pavyzdį, pateikia savo uždavinį, kuriame yra 15-ka skirtingų matų.


Trijų ėjimų uždaviniuose variantų skaičius mažesnis (5-6), skaitant tik skirtingus antruosius ėjimus.

Č. Plankas teigia, kad didelio skaičiaus skirtingų ir teisingų variantų kombinavimas yra pagrindinis kompozicijos principas.

Teisingas variantas suprantamas, kaip neturintis dvilypumų. Jiems skiriama ypatinga reikšmė manant, kad dvilypumas nubraukia visą variantų grožį.

Jei trijų ėjimų uždaviniuose dvilypumai dalinai buvo toleruojami, tai dviejų ėjimų uždaviniuose jie buvo absoliučiai neleidžiami: nei viename uždavinio variante, nei į vieną juodųjų atsakymą, net jei jis negintų nuo grėsmės, neturėjo būti dviejų atsakymų.

Geras uždavinys pagal Č. Planką neįmanomas be matų grožio. Pirmoji sąlyga – mato grynumo laikymasis. Be didelio estetinio įspūdžio matų grynumas rodo figūrų ekonomišką naudojimą galutinėje pozicijoje.

Anglų kompozitoriai ypatingai išskirdavo ir vertino taip vadinamus veidrodinius matus, kuriuose aplink juodąjį karalių esančiuose laukeliuose, nestovi nei viena baltųjų ar juodųjų figūra.

Po sprendinio grožio, uždavinio gera konstrukcija yra svarbiausias uždavinio elementas. Čia kreipiamas dėmesys į pradinės pozicijos galimybes, ekonomiškumą, tikroviškumą.

Dėl uždavinio sunkumo Č. Plankas laikėsi nuomonės, kad to uždaviniui šiek tiek reikėtų, bet tai neturėtų būti savitiksliu. Uždavinys neturi būti, kaip kinietiškas galvosūkis, prieinamas tik labai nedideliam išrinktųjų skaičiui.

Uždaviniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dviejų ėjimų šachmatų uždavinyje, kai laikomasi variantų įvairovės principo, sukuriama daug skirtingų variantų. Č. Planko uždavinyje po 1. Rxd3 juodiesiems skelbiama 15-ka skirtingų matų. Tai cugcvango uždavinys. Tiek variantų grėsmės uždavinyje sudaryti būtų sudėtinga.

Angliškosios mokyklos pradininko B. Louso uždavinys sprendžiamas, aukojant pirmu ėjimu bokštą – 1.Bd6! Šiuo ėjimu grasinama 2.Vd4#. Po 1…Kxd6/Žxb5 seka, 2.Žde4#, po 1…Rxd6 2.Vg1#, o po 1…Žxd6 2.Vxa7#. Lengva uždavinio konstrukcija, nedaug juodųjų figūrų, tikslus, be jokių dvilypumų, baltųjų žaidimas, matų grynumas, taupumas bei taisyklingi matai atskleidžia B. Louso kūrybos bruožus. Visa tai atitinka angliškosios mokyklos reikalavimus.[13]

G. Hitkoto uždavinyje paradoksalus ir netikėtas yra pirmasis baltųjų ėjimas. Jų rikis laukelyje c1 užėmė gerą padėtį, todėl ėjimas 1.Rb2 iš pirmo žvilgsnio atrodo nesuprantamas. Bet pasirodo, kad užeidami rikiu už pėstininko, baltieji paruošė atsakymus į juodųjų ėjimus: 1….c2 – 2. Žd6#, o į 1…cxb – 2 Vb1#. Be to, juodieji pateko į cugcvangą, kur bet koks juodųjų ėjimas veda juos prie mato: 1…Ke4 Bg4#, 1…Žh4/Že1 2.Vd5#, 1…Že3 2.Vf3#, 1…Žf4 2.g4#.

Netikėtas pirmasis baltųjų ėjimas, nėra pagrindinio varianto, šeši skirtingi matai, nei vieno dvilypumo – tai angliškosios mokyklos reikalavimus atitinkantis uždavinys.

T. Taverneris laikydamasis angliškosios mokyklos reikalavimų savo uždaviniuose naudodavo taktines idėjas.

Pateiktame jo uždavinio pradinėje padėtyje į visus juodųjų ėjimus, išskyrus 1…Žg3, yra paruošti matai, bet po 2. Vg6+ – ne: juodieji išsigelbsti ėjimu 2…. Žf5!, o po 2.Žf6+ - Kf4!

Uždavinys sprendžiamas netikėtu ėjimu: 1.Bh7!: bokštas palieka aktyvią padėtį ir slepiasi už juodųjų žirgo. Įsigilinus paaiškėja ėjimo bokštu prasmė: juodieji patenka į cugcvangą. Dabar baltieji po 1…Žg3 matuoja juodųjų karalių ėjimu – 2.Bh4#.

P. Bleiko dviejų ėjimų uždavinyje laukeliuose c6 ir e6 du kartus panaudota Grimšo tema. Po baltųjų ėjimo 1. Rf7 juodieji patenka į cugcvangą. Pagrindiniai variantai: 1. …Bc6 2. Žb5#; 1….Rc6 2.V.a7#; 1…Be6 2. Žf5#; 1…Re6 2. Rf6#.

Pradinėje padėtyje juodųjų karalius atviras: šalia jo esančiuose laukeliuose nėra nei baltųjų, nei juodųjų figūrų, kas yra viena iš siekiamybių angliškajame uždavinyje.

A. Mekenzio uždaviniai pasižymi masyvumu. Jis nevengia didelio kiekio šachmatų figūrų, gebėdamas visoms duoti užduočių. Straipsnio pradžioje pateiktame jo uždavinyje panaudotos beveik visos juodųjų ir baltųjų figūros bei nemažai pėstininkų. Juodieji turi daug galimų ėjimų ir į kiekvieną yra tik po vieną matą.

Pirmas ėjimas 1.Žb7, užstojantis juodųjų valdovę, paruošia baltųjų atsakymus visai eilei juodųjų ėjimų. Uždavinyje 12-ka skirtingų matų. Įdomiausieji yra susiję su baterijų panaudojimu: 1….R…g8 2.Bxf3#; 1….Že6 2.Bf5#; 1…Bf4/Bxd3(e4) 2.Bxe6; 1…Bg(h)3 2.Bf8#; 1….Kd4 2. Bf4#[14].

Čarlzas Plankas
Surrey County Chess Association 1884

Chess zhor 22.png
Chess zver 22.png
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Chess zver 22.png
Chess zhor 22.png
#2 Tiesioginis matas

1.R×d7!

1...Re4 2.V×e4# 1...Rf3 2.V×f3#

1...Rg2 2.V×g2# 1...B×d1 2.V×d1#

1...Bd4 2.V×d4# 1...Bd3 2.B×d3#

1...Žb1 2.Vc4# 1...Žc2 2.Vc4#

1...Žc4 2.V×c4# 1...Žb5 2.Vc4#

1...e2 2.B×d2# 1...e×f2 2.B×d2#

1...g5 2.Vf5# 1...c6 2.R×c6#

1...Rg5 2.V×g5# 1...Rf6 2.Ž×f6#

1...Re7 2.Ž×e7# 1...Ž×d7 2.V×d7#

1...Že6 2.V×e6# 1...Žh7 2. V×e6#[15]

Bendžamenas Lousas

Jamaica Gleaner 1892

Chess zhor 22.png
Chess zver 22.png
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Chess zver 22.png
Chess zhor 22.png
#2 Tiesioginis matas

1.Vd7?? (2.Žce4#/Ža4#/Vd5#),

bet 1...Rd6!

1.Bd6! (2.Vd4#)

1...Kxd6 2.Žde4#

1...Rg1/Re5 2.Ve5#

1...Rxd6 2.Vg1#

1...Žxb5 2.Žce4#

1...Žc6 2.Bxc6#

1...Žxd6 2.Vxa7#[16]

Goudfri Hitkotas

East Central Times Londonas 1889

Chess zhor 22.png
Chess zver 22.png
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Chess zver 22.png
Chess zhor 22.png
#2 Tiesioginis matas

1.Rb2!

1...c×b2 2.Vb1#

1...Že1 2.Vd5#

1...Žh4 2.Vd5#

1...Žf4 2.g4#

1...Že3 2.Vf3#

1...c2 2.Žd6#

1...Ke4 2.Bg4#[17]

Tomas Taverneris

Pen and Pencil 1890

Chess zhor 22.png
Chess zver 22.png
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Chess zver 22.png
Chess zhor 22.png
#2 Tiesioginis matas

1.Bh7! 1...Žc2 2.d3#; 1...V×f1 2.V×g6#;

1...Vh3 2.d3#; 1...Vg1 2.d3#;

1...V×d2+ 2.Ž×d2#; 1...Ve2 (Vf2) 2.V×g6#

1...Vg5 (Vg4, Vg3) 2.d3#

1...V×h2 2.V×g6#; 1...f2 2.Ve2#

1...d3 2.Vc4#; 1...d×c3+ 2.Ž×c3#;

1...Žf4 (Žg7) 2.Žf6#; 1...Žg3 2.Bh4#;

1...Žf6 2.Ž×f6#; 1...g5 2.Vg6#.[18]

Persy Bleikas

The House 1898

Chess zhor 22.png
Chess zver 22.png
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Chess zver 22.png
Chess zhor 22.png
#2Tiesioginis matas. Grimšo tema

1.Rf7!

1...Bc6 2.Ž×b5# ; 1...Rc6 2.Va7#;

1...Be6 2.Žf5#; 1...Re6 2.R×f6#;

1...Rf5+ 2.Ž×f5#; 1...Ba1 (B~1) 2.Ž×c2#;

1...Žgh3 (Žf3) 2.Že2#; 1...Že2 2.Ž×e2#;

1...Žd1 (Žf~) 2.Ve4#; 1...Že4 2.V×e4#; ;

1...Bd5 2.V×d5#; 1...Ba6 (Bb6) 2.Vd5#;

1...Rh3 (Rg4, Re8) 2.Ž×b5#;

1...Rg4 2.Ž×b5#; 1...Rc8 2.Ž×b5#[19]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Mackenzie, Arthur Ford“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 gruo. 8 d. 
  2. „Benjamin Glover Laws (06-02-1861 - 21-09-1931) British composer and editor“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 gruo. 7 d. 
  3. „British Chess literature to 1914- A handbook for Historians .P. 260.“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 gruo. 7 d. 
  4. „Blake, Percy Francis GBR chess composer 1873-12-06 - 1936-03-26“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 gruo. 8 d. 
  5. „Thomas Taverner (28-03-1856 - 06-06-1928) British composer“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 gruo.15 d. 
  6. „Godfrey Heathcote (20-07-1870 - 24-04-1952) British composer“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 gruo. 7 d. 
  7. „Bull Cecil Alfred Lucas 1869-03-23 - 1935-07-19, South Africa chess player and composer“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 gruo. 15 d. 
  8. „Cecil Alfred Lucas Bull (1869 - 1935)“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 gruo. 15 d. 
  9. „George James Slater 1853-03-00 - 1907-12-06, GBR“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 gruo. 15 d. 
  10. „Edith Elina Helen Baird - née Winter-Wood (22-02-1859 - 01-02-1924) British compose“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 gruo.15 d. 
  11. „Arthur Ford Mackenzie (06-10-1861 - 23-06-1905) Jamaican composer“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 gruo. 15 d. 
  12. Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 17.
  13. Antanas Vilkauskas. Šachmatų kompozicijos pagrindai. Vilnius: Mintis, 2002.— P. 57-59.
  14. Е.Умнов. Шахматная задача XIX века. Английская школа. М: Физкулура и спорт, 1960. – С.69-93
  15. „Planck, Charles“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 gruo. 7 d. 
  16. „Laws, Benjamin Glover“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 gruo. 7 d. 
  17. „Heathcote, Godfrey F.“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 gruodžio 7 d. 
  18. „Taverner, Thomas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 gruo. 8 d. 
  19. „Blake,Percy Francis“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 gruo. 8d. 

Išorinės nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]