Taupusis matas
Taupusis matas – tai toks matas, kuriame, sudarant mato tinklą, dalyvauja visos, matuojančios pusės figūros, išskyrus karalių ir pėstininkus.[1] [2]
Taupusis matas dėl reikalavimo, kad sudarant matinį tinklą dalyvautų visos figūros, rečiau sutinkamas šachmatų partijų vidurio žaidimo dalyje. Dažniau - pabaigose.
Išplito XIX a. antros pusėje čekų šachmatų kompozijos mokyklos šachmatų uždavinių atskiruose variantuose bei etiuduose.
Išskirtinės savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1-a pozicija. Matas diagramoje neatitinka grynajam matui keliamus reikalavimus, nes jie pažeisti tris kartus: šalia juodųjų karaliaus, esantį laukelį d4, atakuoja dvi baltųjų figūros: bokštas ir žirgas iš laukelio f3, laukelį d5 - bokštas ir žirgas c3, o valdovė atakuoja šalia karaliaus laukelyje f4 stovintį žirgą.
Nors tai ne grynasis matas, tačiau baltieji mato skelbimui panaudojo visas (išskyrus karalių) savo figūras. Dėl tos priežasties - tai taupusis matas.
Pavyzdžiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nors taupiųjų matų pavyzdžiuose nedaug, bet atsižvelgus į tai, kad taisyklingasis matas turi visas taupiojo ir grynojo mato savybes, taisyklinguosius matus galima priskaičiuoti prie taupiųjų, ar grynųjų matų.
Čekų šachmatų kompozitoriaus Ježy Chocholoušo (Jiří Chocholouš; 1856 – 1930)[3] trijų ėjimų uždavinys sprendžiamas ėjimu 1.Kb6!, kuris sukelia grėsmę: 2. Rg4 ir 3. Žc8#. Po 1…. c5 seka 2. Rd5 ir Žf5#, o po 1…Kd7 2. Kc8+ Ke6 3. f5# - trečias taisyklingasis matas. Po 1…Ža6 2. Ve5+ Kd8 3. Žf7#, arba 2…Žf8 3. Žd7# - abu grynieji matai, kadangi, matuojant baltųjų karalių. baltųjų rikis nedalyvauja[2].
Čekų šachmatų kompozitoriaus Jano Dobruskio (Jan Dobruský; 1853 – 1907)[4] trijų ėjimų uždavinyje - matų įvairovė: du taisyklingieji, du paprastieji, vienas grynasis ir vienas taupusis. Pastarasis negali būti priskirtas grynajam matui, nes laukelį g5, esantį šalia karaliaus, atakuoja dvi baltųjų figūros: valdovė ir žirgas. Tačiau matas ne paprastasis, o taupusis, kadangi visos baltųjų figūros dalyvavo, matuojant juodųjų karalių.
Čekų šachmatų kompozitoriaus Josefo Pospišilo (Josef Pospíšil; 1861 – 1916) [5] trijų ėjimų uždavinys sprendžiamas 1. Vh6! Po 1...K×d5 2.Vc6+ K×e5 3.Žg6# susidaro padėtis, kai šalia karaliaus, esantį laukelį e6 atakuoja ir valdovė ir rikis, kas rodo, kad tai ne grynasis matas, o taupusis, nes matuojant karalių, dalyvavo visos baltųjų figūros.
Ježy Chocholoušas
Svetozor 1885
|
Janas Dobruskis
Šach-Mat 1884
|
Josefas Pospišilas
Svetozor 1887
|
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Antanas Vilkauskas. Šachmatų kompozicijos pagrindai. Vilnius: Mintis, 2002.— P. 27.
- ↑ 2,0 2,1 Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 506
- ↑ „Jiří Chocholouš (09-12-1856 - 03-09-1930) Czech composer“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2018 m. lapkričio 27 d..
- ↑ „Jan Dobruský (28-08-1853 - 31-05-1907) Czech composer“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2018 m. lapkričio 29 d..
- ↑ „Josef Pospíšil (01-11-1861 - 30-12-1916) Czech composer“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2018 m. lapkričio 29 d..
- ↑ „Chocholouš, Jiří“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2018 m. lapkričio 27 d..
- ↑ „Dobruský, Jan“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2018 m. lapkričio 30 d..
- ↑ „Pospíšil, Josef“ (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2018 m. lapkričio 29 d..