Kinijos didžioji salamandra
| Andrias davidianus |
|---|
 Kinijos didžioji salamandra Prahos zoologijos sode |
| Mokslinė klasifikacija |
Kinijos didžioji salamandra (Andrias davidianus) – slaptažiauninių šeimos varliagyvių rūšis, aptinkama Kinijoje. Tai didžiausi pasaulyje varliagyviai: patelių kūno ilgis varijuoja tarp 47–87 cm, patinų – 76–90 cm, sveria iki 11 kg.[1] Pavieniais atvejais aptinkama beveik 2 metrų ilgio individų, sveriančių beveik 60 kg.[2]
Kinijos didžioji salamandra Tarptautinėje raudonojoje knygoje yra priskirta „grėsmingai nykstančių rūšių“ kategorijai.[3]
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kinijos didžioji salamandra turi didelę plokščią galvą, mažas apvalias akis be vokų, trumpas kojas, iš šonų suplotą uodegą. Oda įvairių rudų atspalvių, bet pasitaiko ir juodų ar pilkų individų. Neretai oda turi tamsesnių dėmių. Patinai ir patelės neturi ryškių išorinių skirtumų. Savo išvaizda Kinijos didžioji salamandra panaši į tai pačiai šeimai priklausančią Japonijos didžiąją salamandrą (Andrias japonicus).
Buveinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kinijos didžiosios salamandros gyvena upėse, ypač vėsiuose srauniuose akmenuotuose kalnų upeliuose, bei didelę vandens tėkmę turinčiuose ežeruose. Daugiausiai randamos centrinėje ir pietinėje Kinijoje: Činghajuje, Sičuane, Guangdonge, Guangsi ir kitose aplinkinėse provincijose. Dažniausiai aptinkamos iki 1 km aukštyje nuo jūros lygio, bet buvę atvejų, kad rastos ir gerokai aukščiau kalnuose – daugiau nei 4 km aukštyje. Visą laiką praleidžia vandenyje, sausumoje nepastebimos. Slepiasi dugne tarp akmenų, po akmenimis esančiose ertmėse, nedidelėse olose.[2]
Elgesys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Minta vandenyje gyvenančiais bestuburiais, žuvimis, varlėmis. Aptinkama nemažai ir kanibalizmo atvejų.[4] Medžioja daugiausiai naktį.
Lytiškai subręsta per penkerius metus. Dauginasi vasarą arba rudens pradžioje: patelė liepos–rugsėjo mėnesiais vandenyje tarp akmenų pasirinktoje ertmėje padeda kelis šimtus kiaušinėlių, kuriuos patinas apvaisina ir saugo iki išsiritimo. Lervos išsirita po maždaug 40 dienų, jų ilgis siekia 2,5–3,2 cm. Per pirmus penkerius metus pasiekia apie pusę suaugusio individo dydžio, o nuo maždaug aštuntųjų metų augimas sulėtėja. Gyvenimo trukmė nėra tiksliai žinoma.
Trūksta informacijos, ar Kinijos didžiosiomis salamandromis minta kiti gyvūnai. Žinoma, kad jų oda išskiria lipnias gleives, kurios turi kitus gyvūnus atbaidančių savybių.[2]
Statusas ir apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kinijos didžiosios salamandros yra sparčiai nykstanti rūšis, nes mažėja joms tinkamų buveinių dėl užtvankų statymo, vandens taršos ir kitos žmogaus veiklos. Salamandros taip pat medžiojamos maistui, naudojamos tradicinėje medicinoje. Pastaraisiais dešimtmečiais šių gyvūnų auginimas buvo komercializuotas: įkurti salamandras veisiantys ūkiai, tiekiantys gyvūnus restoranams, tradicinės medicinos gamintojams. Nepaisant to, nemažai individų vis dar gaudomi ir gamtoje.
Rūšis įtraukta į Kinijos raudonąją knygą, tarptautinį IUCN nykstančių rūšių sąrašą. Rūšis saugoma gamtos rezervatuose: Fandzingo (Guidžou), Dafengdingo (Sičuane) ir kitur.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Max Sparreboom. Salamanders of the Old World: The Salamanders of Europe, Asia and Northern Africa. BRILL, 2014, p. 27
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Browne R.K. et al. The giant salamanders (Cryptobranchidae): Part B. Biogeography, ecology and reproduction. Amphibian and Reptile Conservation 5(4): 30-50, 2013.
- ↑ Chinese Giant Salamander, IUCN Red List
- ↑ Larry F. Rhinehart, Spencer G. Lucas. Volume 70 of New Mexico Museum of Natural History & Science Bulletin. New Mexico Museum of Natural History and Science, 2016, p. 80
