Andrejus Eglytis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Andrejus Eglytis
latv. Andrejs Eglītis
Gimė: 1912 m. spalio 21 d.
Siliešiai, Laudonos valsčius, Vidžemės apskritis
Mirė: 2006 m. vasario 26 d. (93 metai)
Ryga
Veikla: latvių poetas, žurnalistas
Žymūs apdovanojimai:

Trijų žvaigždžių ordinas

Andrejus Eglytis (latv. Andrejs Eglītis, 1912 m. spalio 21 d. Siliešiuose, Laudonos valsčius, Vidžemės apskritis2006 m. vasario 23 d. Ryga) – latvių poetas, žurnalistas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1922 m. baigė Laudonos pradžios mokyklą, susidomėjo futbolu. Trūkstant lėšų į gimnaziją nestojo, 19291935 m. mokėsi Rygos technikume. 1935 m. pašauktas į Latvijos kariuomenę įstojo į karo mokyklą, bet karininko profesijos nepasirinko. Nuo 1938 m. laikraščių „Brīvā Zeme“ ir „Rīts“ žurnalistas, dirbo ir Latvijos radijuje. Rengėsi stoti į Latvijos universiteto Teologijos fakultetą, bet prasidėjo TSRS-Vokietijos karas. Nuo 1943 m. Latvių legiono karo korespondentas, mokėsi Berlyne, grįžęs tarnavo 19-oje latvių divizijoje. 1945 m. naktį iš gegužės 7 į 8 d. pasitraukė į Švediją, ten 1947 m. organizavo Latvijos nacionalinį fondą, įsteigė vieną populiariausių latvių išeivijos literatūrinių žurnalų „Ceļa Zīmes“ (Kelio ženklai), 32 metus buvo jo redaktorius. Nuo 1998 m. gyveno Rygoje.[1]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvuosiuose eilėraščiuose vyrauja neoromantinė poetika. Antrojo pasaulinio karo ir pokario eilėraščių pagrindine tema – tragiškas tėvynės likimas; jiems būdinga ekspresyvumas, kontrastai. Žymiausias kūrinys – kantata „Dieve, tavo žemė dega“, joje derinama Biblijos ir liaudies dainų poetika. Vėlyvuosiuose eilėraščiuose apmąstomas tėvynės likimas, kitų kultūrų vertybės.[2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kristus ir meilė (Kristus un mīla) 1934 m.
  • Aukso volunge (Zelta vālodze), 1939 m.
  • Panieka (Nīcība), 1942 m.
  • Dieve, tavo žemė dega (Dievs, Tava zeme deg), 1943 m.
  • Sielų tvirtovė (Dvēseļu cietoksnis), esė, Stokholmas, 1945 m., Vesterosa, Ziemeļblāzma, 1953 m.
  • Ant skydo (Uz vairoga), 1946 m.
  • Prakeiksmas (Lāsts), 1961 m.,
  • Įauskit mane į raudoną baltą vėliava (Audiet mani karogā sarkambaltisarkanā), Bruklina: Gramatu draugs, 1972 m.,
  • Svetimas kirvis kerta ir kerta (Svešais cirvis cērt un cērt), Bruklina: Gramatu draugs, 1986 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ANDREJS EGLĪTIS.
  2. Silvestras Gaižiūnas. Andrejus Eglytis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 344 psl.