Andrea Palladio

Andrea Palladio

Andrėja Paladijo portretas, 1576 m.
Gimė	1508 m. lapkričio 30 d. Paduja
Mirė	1580 m. rugpjūčio 19 d. (71 metai) Mazeras, Venetas
Palaidotas (-a)	Vičenca, miesto pagrindinės kapinės
Tautybė	italas

Veikla	XVI a. vėlyvojo Renesanso architektas

Vikiteka	Andrea Palladio

Andrėja Paladijas (arba Paladijus, it. Andrea Palladio, tikr. Andrea Di Pietro della Gondola, 1508 m. lapkričio 30 – 1580 m. rugpjūčio 19 d.) – XVI a. italų vėlyvojo renesanso architektas. Tai vienas iš įtakingiausių visos Vakarų kultūros architektų. Jo kūrybos principų pagrindu plėtojosi atskira architektūros stilistika − paladianizmas.

Andrėja Paladijas tikriausiai garsiausias kaip užmiesčio vilų architektas. Jo statiniai sukoncentruoti mažoje Italijos geografinėje teritorijoje – Venete. Paladijo kūrybinio palikimo branduolys apsaugotas UNESCO pasaulio paveldo sąrašo objektu Nr. 712 „Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos“. Tarp garsiausių jo statinių: Paladijo bazilika, Olimpiko teatras ir Vila Rotonda Vičencoje, San Giorgio Maggiore bazilika Venecijoje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvoji karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Andrea Di Pietro della Gondola gimė 1508 m. lapkričio 30 d. Padujoje. Jo tėvas Paolo buvo malūnininkas, motina Marta – be profesijos. Andrėją prie meno pastūmėjo krikštatėvis Vincenzo Grandi, kuris buvo skulptorius. 13-os metų Andrėja stojo dirbti mokiniu pas akmens apdirbėją Bartolomeo Cavazza. 15-os metų Andrėja persikėlė į Vičencą, kur pradėjo dirbti Pedemuro dirbtuvėse pas meistrus Giovanni di Giacomo da Porlezza ir Girolamo Pittoni. 1524 Andrėja buvo priimtas į Vičencos miesto plytų lipdytojų, akmens apdirbėjų ir skulptorių gildiją.

Darbas Pedemuro dirbtuvėse suvedė Andrea su įtakingais Vičencos miestiečiais, plėtė meninį akiratį. Lemiamu tapo susitikimas su Vičencos aristokratu Gian Giorgio Trissino, kuris pats buvo architektas mėgėjas, poetas. Spėjama, kad tai būtent Gian Giorgio Trissino pastūmėjo Andrea mesti akmens tašymą ir pradėti kurti architektūrinius projektus. Gian Giorgio Trissino išmonei priskiriama ir Andrėja pravardė − Paladijas (nuo deivės Atėnės Paladės). Viena vertus, ji žymėjo architekto pakilimą į kitą socialinį sluoksnį pakeičiant kaimišką vardą be pavardės, antra vertus, ji tarsi žymėjo estetinį Trissino supratimą apie tai, kuriuo pavyzdžiu turėtų sekti jaunasis architektas – antikinės kultūros. Trissino taip pat mini Paladiją, angelą, kuris gelbsti Italiją vienoje savo poemų.

Pačiu pirmuoju Andrėja Paladijo užsakymu laikomas Villa Godi projektas Lonedo kaime 1537 m. Dar diskutuojama, kiek A. Paladijas prisidėjo prie Villa Trissino projekto 1535 m. Name, kuriame, anot legendos, ir prasidėjo Andrėja Paladijo kelias į kūrybines viršūnes. Spėjama, kad A. Paladijas buvo pakviestas dirbti viloje kaip akmentašys. 1538-39 m. Paladijas lankėsi Padujoje ir Venecijoje. Su Trissino pagalba Paladijo pažinčių ratas dar labiau prasiplėtė. 1541 m. Andrėja Paladijas, kartu su Gian Giorgio Trissino, pirmąkart lankėsi Romoje. Antikinių architektūros kūrinių pamatymas Andrėjai padarė neišdildomą įspūdį visam gyvenimui. Jis studijavo romėnų architekto Vitruvijaus darbus. Jam padarė įtakos italų renesanso architektas Leon Battista Alberti. Vėliau savo knygoje Bramantės projektuotą Tempietto Romoje A. Paladijas vertino lygiagrečiai senovės Romos statiniams, kaip Panteonui.

Savo darbuose Andrėja Paladijas naudojo ir tuo metu paplitusios manieristinės architektūros elementus, tačiau jis stengėsi grąžinti architektūrai antikinių pastatų harmoniją, kuri buvo prarasta dėl manierizmo įmantrumo. Sritis, kuri A. Paladiją išgarsino, buvo aristokratų užmiesčio vilos, kurias jis kūrė visą gyvenimą. Vėliau jis jau gaudavo svarbių užsakymų valstybiniams ir bažnyčių statiniams. A. Paladijo vilos privalėjo turėti daugiafunkcinį pritaikymą. Tai turėjo būti ir impozantiškas namas, kuris rodo savininko statusą, ir aristokrato poilsio aplinka, ir kartu atitikti konkretų praktinį pritaikymą − daugelis šių vilų tarnavo žemės ūkių centrais. Laikui bėgant vilų bendras dizainas pakito, daugelis sodų aplink vilas ir papildomų pastatų buvo sunaikinti.

Brandos metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1540 m. A. Paladijas projektavo pirmuosius aristokratų rūmus Palazzo Civena Vičencos mieste. 1542−46 m. jis įgyvendino Palazzo Thiene projektą, kuris buvo paremtas ankstesniu Giulio Romano projektu. Pasiturintys Venecijos respublikos ir Vičencos miesto patronai kreipėsi į jį dėl pastatų projektų (Venecija tuomet buvo Vičencos metropolija). Paladijas statė Trissino, Valmarana, Pisani, Chiericati, Thiene giminėms. Keletas giminių užsakė Paladijui ir rūmus, ir vilas. 1546 m. Gian Giorgio Trissino pastangomis Andrėja Paladijui buvo patikėta sukurti lodžijas ir portiką Vičencos miesto tarybos rūmams (dabar Paladijo bazilika). A. Paladijo statiniai buvo tokie gausūs, kad 1568 m. Giorgio Vasari savo biografijose pastebėjo, kad vien iš jų galima sudaryti atskirą miestą. UNESCO pasaulio paveldo sąraše įtraukti 23 A. Paladijo statiniai Vičencos mieste ir 24 užmiesčio vilos. Kita grupė A. Paladijo statinių Venecijos mieste taip pat apsaugota UNESCO pasaulio paveldo sąrašo Venecijos miesto objektu.

A. Paladijo statinius galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: užmiesčio vilos (lot villa rustica), miesto rūmus ir bažnyčias. Palazzo Chiericati rūmai, suprojektuoti 1550 m., rodo ne vien Bramantės ir Giulio Romano įtakas, bet ir pilnai susiformavusį paties A. Paladijo asmeninį stilių. 1556 m. A. Paladijas suprojektavo Palazzo Antonini Udinėje. 1558 m. sukūrė Vičencos katedros kupolą (sunaikintas 2-ojo pasaulinio karo metu) ir San Pietro di Castello bazilikos fasadą (pastatytas po A. Paladijo mirties). Apie 1560−63 m. jis dirbo Venecijos San Giorgio Maggiore vienuolyne, kur suprojektavo refektoriumą. Kylant architekto autoritetui, jam buvo patikimi vis svarbesni užsakymai, daugėjo darbų turtingesnėje Venecijoje. 1564 m. suprojektuotas San Francesco della Vigna bažnyčios fasadas Venecijoje.

1565 m. A. Paladijas ėmėsi kapitalinio užsakymo − pastatyti bažnyčią benediktinų vienuoliams San Giorgio Maggiore saloje Venecijoje. San Giorgio Maggiore bazilika buvo baigta po architekto mirties ir su kiek pakeistu fasadu. 1565−66 m. datuojamas garsiosios Vila Rotonda projektas Vičencos apylinkėse. 1568 m. A. Paladijas ėmėsi neįprasto uždavinio − suprojektavo tiltą Basane del Grapoje (vėliau sugriautas ir atstatytas). 1570 m. A. Paladijas parašė teorinį veikalą apie architektūrą „I Quattro Libri dell’Architettura“ („Keturios knygos apie architektūrą“), kuris tapo idėjų šaltiniu kartoms vėlesnių architektų. 1574−77 m. A. Paladijas buvo įdarbintas pertvarkant Venecijos Dožų rūmus po gaisrų. 1577 m. suprojektuota bažnyčia Redentorė Venecijoje. 1580 m. A. Paladijas suprojektavo Olimpiko teatrą Vičencoje.

Andrėja Paladijas mirė 1580 m. rugpjūčio 19 d. Mazero miestelyje suprojektavęs paskutinį savo kūrinį − koplyčią šalia anksčiau statytos Villa Barbaro. Buvo palaidotas Santa Corona bažnyčioje Vičencoje. 1844 m. jam sukurtas naujas kapas ir pastatyta koplyčia Vičencos pagrindinėse kapinėse. A. Paladijo žmona buvo kilimų audėjo duktė Allegradonna, kurią jis vedė 1534 m. Su ja architektas susilaukė 5 vaikų: 4 sūnų ir vienos dukters. Vaikai suteikė A. Paladijui daug rūpesčių gyvenimo metu, vienas jų buvo nuteistas už žmogžudystę. Paties A. Paladijo šeima niekuomet nebuvo labai pasiturinti. A. Paladijas taip ir neįsigijo nuosavo namo. Šiuo metu Andrėja Paladijas vertinamas vienu reikšmingiausių architektų istorijoje. Tradiciškai teigiama, kad A. Paladijas nepasižymėjo tokiu inovatyviu ir didingu talentu, kaip kai kurie ankstesnieji didieji renesanso architektai, tačiau įtaka toli pralenkė bet kurį iš jų. Iškart po mirties jo idėjas tiesiogiai perėmė mokinys Vincenzo Scamozzi, kuris baigė Vilą Rotondą ir Olimpiko teatrą. 1615 m. architektas anglas Inigo Jones suprojektavo Karalienės namą Grinviče pagal A. Paladijo pavyzdžius − taip prasidėjo Paladijo principų pasekėjų judėjimas architektūroje, paladianizmas.