Ana Upmalė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Ana Upmalė, latv. Anna Upmale (1897 m. birželio 11 d. Ratkūnų dvare, dab. Rokiškio rajonas1930 m. balandžio 6 d.) – pedagogė, Latvijos blaivybės sąjūdžio įkūrėja ir vadovė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Veinbergų šeimoje, Kauno gubernijos Ratkūnų dvare prie Neretos upės, kurios kitas krantas priklausė jau Kuršo gubernijai. Mokėsi Neretos kaimo mokykloje, vėliau – Neretos valsčiaus Kesterų parapijinėje mokykloje. Po kursų baigimo, nuo 1913 m. lankė Jeseno gimnaziją Rygoje. Prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas ir šią mokyklą evakuavo į Sankt Peterburgą. Nors Ana Veinberga ir toliau lankė gimnaziją, bet įgyti brandos atestatą sutrukdė karo sunkumai.

1918 m. ji grįžo į Lietuvą, prie Biržų įsidarbino mokytoja Skerstonų (? – latv. Šķērstānos) pradinėje mokykloje. Po to persikėlė į Latviją, mokytojavo Elkšnių valsčiaus Lieljanių kaimo mokykloje.

Nuo 1920 m. dirbo pedagoginį darbą Ritės pradinėje mokykloje (prie Jėkabpilio). Matydama skaudžias alkoholio vartojimo pasekmes kaimiečių tarpe mokytoja ryžosi kovoti su šiuo blogiu: 1923 m. lapkričio 18 d. šioje mokykloje ji įkurė blaivybės organizaciją „Cerības pulcina“ (liet. „Vilties ratelis“). Jos nariai – pradinių klasių mokiniai – pasirašydavo raštišką pasižadėjimą tapus suaugusiems niekada nevartoti alkoholio. Ši kukli inciatyva pasirodė patraukli ir netrukus panašūs mokinių rateliai atsiranda Kuldygoje, Liepojoje, Valmieroje ir kt. Susikūrusi bendranacionalinė organizacija jau 1927 m. jungė 20 000 narių, buvo priimti įstatai pagal Suomijos ir Didžiosios Britanijos antialkoholinių organizacijų pavyzdžius. Prie Latvijos Blaivybės sąjūdžio organizacijos „Cerības pulcina“ buvo steigiami orkestrai ir kiti saviveiklininkų kolektyvai, leidžiama spauda.

Ana Upmalė mirė sulaukusi vos trisdešimt dviejus metus, palaidota Rygos Rainio kapinėse.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]