Pereiti prie turinio

Amazija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Numanomi Amazijos kontinento kontūrai

Amazija – hipotetinis superkontinentas, pasak Jeilio universiteto mokslininkų, galintis susidaryti maždaug po 50-200 mln. metų, Amerikos ir Eurazijos žemynams susijungus Šiaurės ašigalyje.

Žemės sausumos masyvai be paliovos juda, nes Žemės tektoninės plokštės slenka planetos paviršiumi. Geologai mano, kad dėl to laikas nuo laiko sausumos masyvai susijungia į superkontinentus. Manoma, jog paskutinį sykį žemynai buvo susijungę prieš 300 mln. metų, sudarydami superkontinentą Pangėją.

Mokslininkai, tirdami, kur būta ankstesnių superkontinentų, mėgino išsiaiškinti, kada ir kur toks žemynas susidarys. Prognozė remiasi viso pasaulio uolienų magnetiniais duomenimis, liudijančiais apie tų uolienų magnetinį išsidėstymą praeityje. Uolienos formuojasi stingstant lavai arba kietėjant nuosėdoms. Šių procesų metu užfiksuojama uolienų orientacija pagal Žemės magnetinį lauką. Išanalizavę šiuos duomenis, mokslininkai gali tiksliai nustatyti geografinę senovinio žemyno platumą, tačiau iki šiol nėra būdo geografinei ilgumai nustatyti.

Jeilio universiteto darbuotojai spėja, kad ateityje užsivers Karibų jūra ir susijungs Šiaurės bei Pietų Amerika. Be to, nebeliks Arkties vandenyno ir jo vietoje susijungs Amerika ir Eurazija. Manoma, kad prie žemyno prisijungs ir Afrika bei Australija, paskiras žemynas teliks Antarktida.[1]