Amamių kalbos
| Amamių kalbos | |
| Kalbama | Amami salos, Japonija |
|---|---|
| Kilmė | Japonų kalbos Amamių kalbos |
| Rašto sistemos | hiragana arba katakana |
Amamių kalbos arba Amamio kalbos – Amami salose (Kagošimos prefektūroje, Japonijoje) vartojama tarmių grupė. Visos tarmės priklauso šiauriniam Riukiu kalbų pogrupiui.
Klasifikacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Amamių kalbas sudaro 5 kalbų ir tarmių grupė. Beveik visos jų turi atskirą ISO 639-3 kodą:[1][2]
Okinoerabu ir jorono tarmės kartais grupuojamos kaip kunigamių kalbos tarmių grupė.[3] Amami kalbos UNESCO Nykstančių kalbų atlase įtrauktos į kalbų kategoriją, kurių būklė kelią susirūpinimą.[4] Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio vietoje amamių kalbų ėmė plisti saldžios bulvės normine kalba (jap. 唐芋普通語) vadinamas sociolektas, kai į japonų kalbą įterpiami pavieniai amamiški žodžiai.[5]
Šiek tiek dedama pastangų amamių kalbas populiarinti ir gaivinti – per radiją transliuojant mankštas amamių kalba, organizuojant salų kalbų dieną kartą metuose ir panašiomis iniciatyvomis. Nepaisant nedidelio šnekančiųjų skaičiaus ir mažesnio paplitimo internete ar literatūroje, lyginant su okinavų, mijakų ar jonagunių kalbomis, tarp šnekančiųjų amamių kalbomis pastebima mažesnė savistigmatizacija ir vietinių kalbų išstūmimas iš privataus gyvenimo sričių vyksta lėčiau.[6]
1995 m. Mijara Šinšio yra išleidęs amamių kalbos gramatiką.[6]
Pavyzdžiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žemiau pateikti pavyzdžiai, iliustruojantys amamių tarmių grupės įvairovę.[7]
| Tarmės/kalbos grupė |
Patarmė | „Ačiū“ | „Laba diena“ | „Labas vakaras“ |
|---|---|---|---|---|
| Kikajo | Kikajo tarmė | うふくんでーる | Keli skirtingi būdai | Keli skirtingi būdai |
| Amamio Ošimos | Tacugo | ありがたさまありょん (arigatasamaarion) |
Nėra duomenų | Nėra duomenų |
| Amamio Ošimos | Amamio miesto | ありがっさまありょん (arigassamaarion) |
うがみんしょら (ugaminšiora) |
よーね や うがみんしょら (joone ja ugaminšiora) |
| Amamio Ošimos | Jamato | ありぎゃっさま (arigiassama) |
おがみんしょーら (ogaminšioora) |
よーね おがみん しょーら (joone ogamin šioora) |
| Amamio Ošimos | Ukeno | ありがてさまあ (arigatesamaa) |
ひんまんきゃや (hinmankiaja) |
よーねんきゃや (joonenkiaja) |
| Amamio Ošimos | Setoučio | ありげてぃさま (arigetisama) |
うがみんしょーら (ugaminšioora) |
よーねんや うがみんしょーら (joonenja ugaminšioora) |
| Tokunošimos | Amagio | おぼらだりん (obaradarin) |
きゅー うがめーら (kiū ugameera) |
よーね うがめーら (joone ugameera) |
| Tokunošimos | Tokunošimo | うぼらだれん (ubaradaren) |
きゅうや うがめら (kiūja ugamera) |
ゆさいや (jusaija) |
| Tokunošimos | Iseno | うぼーらーだに (ubaaraadani) |
きゅー うがめぇーら (kiū ugameera) |
よーねぃー うがめぇーら (jony ugameera) |
| Okinoerabu | Vadomario | みへでぃろ (mihediro) |
うがみゃぶら (ugamiabura) |
Keli skirtingi būdai |
| Okinoerabu | Činos | みへでぃろどー (mihedirodoo) |
うがみゃぶら (ugamiabura) |
うがまー (ugamaa) |
| Jorono tarmė | Jorono | とーとぅがなし (tootuganaši) |
ふがみゃーびらん (fugamiaabiran) |
ふがみゃーびらん (ugamiaabiran) |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Did you know Amami-North Okinawan is endangered?“. Endangered Languages (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-10-23.[neveikianti nuoroda]
- ↑ „ISO 639 Code Tables | ISO 639-3“. iso639-3.sil.org. Nuoroda tikrinta 2020-10-23.
- ↑ Michinori Shimoji; Patrick Heinrich; Shinsho Miyar (2015). Handbook of the Ryukyuan Languages History, Structure and Use. De Gruyter Mouton. p. 375.
- ↑ Moseley, Christopher (ed.). 2010. Atlas of the World’s Languages in Danger, 3rd edn. Paris, UNESCO Publishing. Versija internete: http://www.unesco.org/culture/en/endangeredlanguages/atlas
- ↑ Macumoto Hiratake ir Tabata Čiaki (2012 m.)「【フォーラム】奄美語の現況から」日本言語学会『言語研究』142:143-154
- ↑ 6,0 6,1 Heinrich, Patrick; Bairon, Fija; Brenzinger, Matthias (2009). „The Ryukyus and the New, But Endangered, Kalbos of Japan“. The Asia-Pacific Journal. 7.
- ↑ https://www.yuijima.com/%E5%A5%84%E7%BE%8E%E7%B4%B9%E4%BB%8B/%E5%A5%84%E7%BE%8E%E5%9C%B0%E5%8C%BA%E6%96%B9%E8%A8%80/