Jorono tarmė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jorono tarmė
ユンヌフトゥバ
Yunnu Futuba
KalbamaJorondžima (Amami salos, Kagošimos prefektūra, Japonija)
Kalbančiųjų skaičius950 (2004 m.)[1]
KilmėJaponų kalbos

 Riūkiū
   Šiaurės Riūkiū
    Amamių arba kunigamių

      Jorono
Kalbos kodai
ISO 639-3yox

Jorono tarmė (ユンヌフトゥバ, junnu futuba) – amamių kalboms priklausanti tarmių grupė, kuria šnekama Kagošimos prefektūroje esančioje Jorondžimoje. Jorono tarmė yra viena labiausiai nykstančių kalbų Japonijoje.

Išleisti du žodynai japonų kalba. Pirmąjį (Yorontō-go jiten) 1995 m. išleido Jamada Minoru, kilęs iš Čiabano gyvenvietės saloje, antrąjį (Yoron hōgen jiten) 2005 m. išleido Kiku Čijo ir Takanašis Tošidzo, aprašydami Rytinėje Mugijoje vartojamą patarmę.

Patarmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietinis folkloristas Kiku Čijo Jorono tarmes skiria į tris grupes:[2]

  • Čiabanos patarmė
  • Asato (/asi⸢tu/), Gusuku (/gusi⸢ku/ ~ /gusu⸢ku/), Ričio, Kano (/ha⸢noː/) ir Namos (/naː⸢ma/)
  • Rytinės Mugijos, Vakarinės Mugijos ir Furusato (/puru⸢satu/)

Iš šių grupių labiausiai išsiskiria Mugijos apskrityje vartojama patarmė.

Tarmė turi daug balsių, palyginus su kitomis Riūkiū kalbomis. Jų yra penkios: /a/, /e/, /i/, /o/ ir /u/, tiek ilgos, tiek trumpos.

Tarmės bruožai, lyginant su šiuolaikine japonų kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemiau pateikiami kai kurie fonetiniai Jorono tarmės bruožai.

  • Japonų kalbos balsis /e/ Jorono tarmėje pakitusi į /i/.
  • Japonų kalbos balsis /o/ Jorono tarmėje pakitusi į /u/.
  • /e/ ir /o/ balsiai Jorono tarmėje yra antrinės kilmės ir dažniausiai atitinka japonų kalbos dvibalsius.
  • Jorono tarmė išlaikė japonų prokalbės /p/, o japonų kalboje ji išvirto į /h/.
  • Japonų kalbos moras /t͡ʃu/, /su/ ir /zu/ Jorono tarmėje atitinka /t͡ʃi/ [t͡ʃi], /si/ [ʃi] ir /zi/ [d͡ʒi].
  • Dabartinėje japonų kalbos priebalsio /k/ kitimo paradigma įvairialypė. Dabartinės japonų kalbos /ka/ mora atitinka tiek /ka/, tiek /ha/ Jorono tarmėje. /ki/ atitinka /ki/ ir /si/. /ke/ atitinka /si/ su kai kuriomis išimtimis. /ku/ atitinka /hu/.
  • Japonų kalbos mora /ni/ Jorono tarmėje sutinkama kaip /mi/.
  • Jorono tarmė yra netekusi /r/ žodžiuose, kur šis priebalsis apsuptas bet kurio balsio ir /i/.
  • Šiuolaikinės japonų kalbos balsis /o/ paveldėtas iš ankstesnės japonų kalbos /wo/ Jorono tarmėje sutinkama kaip /hu/.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. yox Duomenys apie kodu „yox“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
  2. Kiku Chiyo 菊千代 and Takahashi Toshizō 高橋俊三 (2005). Yoro hōgen jiten 与論方言辞典 (japonų).