Pereiti prie turinio

Tokunošimos tarmė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tokunošimos tarmė
KalbamaTokunošima, Kagošimos prefektūra
Kalbančiųjų skaičius5 100 (2004 m.)[1]
KilmėJaponų kalbos

 Riūkiū
   Šiaurės Riūkiū
    Amamių

      Tokunošimos
Kalbos kodai
ISO 639-3tkn

Tokunošimos tarmė arba Tokunošimos kalba (シマグチ,Šimaguči arba シマユミィタ, Šimajumyta) – tarmių grupė, kuria šnekama Japonijos Kagošimos prefektūros Tokunošimos saloje.

Kalbininkas Takahiro Okamura išskiria dvi patarmes: Kamecu–Amagio šiaurėje ir Iseno pietuose.[2] Kamecu tradiciškai yra politinis ir kultūrinis salos centras. Dėl šios priežasties kalba Kamecu kito greičiau, o pokyčiai neretai persiduodavo į Amagį šiaurės rytuose, bet daug rečiau — į Iseną. Dėl to Iseno patarmės laikomos konservatyvesnėmis.[3]

Nurodyta fonologija paremta Kamecu patarme.[4]

Kaip ir kitos šiaurinės Riūkiū kalbos, Tokunošimos tarmė pasižymi santykinai didele priebalsių įvairove.[5]

Priebalsių fonemos
Lūpiniai Alveoliniai Postalveoliniai Palataliniai Gomuriniai Glotaliniai Moros
Nosiniai m n  Q
N
Sprogstamieji b d ɡ ʔ
Afrikatos t͡ʃʰ t͡ʃ˭ dz
Pučiamieji s h
Aproksimantai j w
Flapai r

Pastabos

  • /h/ tariamas kaip [ç] prieš /i/ ir /j/ bei kaip [ɸ] prieš /u/ ir /w/.
  • /pʰ/ yra naujas ir retai sutinkamas priebalsis.
  • /si/, /t͡ʃʰɨ/ ir /t͡ʃ˭ɨ/ dabartinėje kalboje pakitę į atitinkamai [ʃɪ], [t͡sʰɨ] and [t͡sɨ].
  • /dz/ tariamas kaip [d͡z] prieš /ɨ/ ir /ɘ/ bei kaip [d͡ʒ] kitais atvejais.

Tokunošima yra viena turtingiausių balsių įvairove tarp Riūkiū kalbų. Sutinkami šie balsiai: /a/, /e/, /i/, /o/, /u/, /ɨ/ ir /ɘ/. Gali būti trumpieji ir ilgieji.

Atitikmenys šiuolaikinėje japonų kalboje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai kurie Tokunošimos tarmės bruožai, palyginus su japonų kalba:

  • Japonų kalboje sutinkamas /e/ dažniausiai virtęs /ɨ/.
  • Japonų kalboje sutinkamas /o/ dažniausiai virtęs /u/.
  • /e/, /ɘ/ ir /o/ Tokunošimos tarmėje yra antrinės kilmės ir dažniausiai atitinka japonų kalbos dvibalsius.
  • Japonų kalbos /hi/ ir /he/ Tokunošimos tarmėje virtę atitinkamai /sɨ/ ir /hwɨ/.
  • Japonų kalbos /si/ ir /zu/, /zi/ ir /zu/ bei /t͡ʃi/ ir /t͡ʃu/ Tokunošimos tarmėje sulieti į atitinkamai /sɨ/, /zɨ/ ir /t͡ʃɨ/.
  • Tokunošimos tarmėje dėl dviejų morų suliejimo susiformavę glotalizuoti priebalsiai.
  1. tkn Duomenys apie kodu „tkn“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
  2. Okamura Takahiro 岡村隆博 (2007). Amami hōgen: kana moji de no kakikata 奄美方言—カナ文字での書き方 (japonų).
  3. Shibata Takeshi 柴田武; et al. (1977). Amami Tokunoshima no kotoba 奄美徳之島のことば (japonų). pp. 42–43.
  4. Hirayama Teruo 平山輝男, red. (1986). Amami hōgen kiso goi no kenkyū 奄美方言基礎語彙の研究 (japonų).
  5. Samuel E. Martin (1970) "Shodon: A Dialect of the Northern Ryukyus", in the Journal of the American Oriental Society, vol. 90, no. 1 (Jan–Mar), pp. 97–139.