Tokunošimos tarmė
| Tokunošimos tarmė | |
| Kalbama | Tokunošima, Kagošimos prefektūra |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 5 100 (2004 m.)[1] |
| Kilmė | Japonų kalbos
Tokunošimos |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-3 | tkn |
Tokunošimos tarmė arba Tokunošimos kalba (シマグチ,Šimaguči arba シマユミィタ, Šimajumyta) – tarmių grupė, kuria šnekama Japonijos Kagošimos prefektūros Tokunošimos saloje.
Patarmės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kalbininkas Takahiro Okamura išskiria dvi patarmes: Kamecu–Amagio šiaurėje ir Iseno pietuose.[2] Kamecu tradiciškai yra politinis ir kultūrinis salos centras. Dėl šios priežasties kalba Kamecu kito greičiau, o pokyčiai neretai persiduodavo į Amagį šiaurės rytuose, bet daug rečiau — į Iseną. Dėl to Iseno patarmės laikomos konservatyvesnėmis.[3]
Fonologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nurodyta fonologija paremta Kamecu patarme.[4]
Priebalsiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaip ir kitos šiaurinės Riūkiū kalbos, Tokunošimos tarmė pasižymi santykinai didele priebalsių įvairove.[5]
| Lūpiniai | Alveoliniai | Postalveoliniai | Palataliniai | Gomuriniai | Glotaliniai | Moros | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Nosiniai | mˀ | m | nˀ | n | Q N | ||||||||||||
| Sprogstamieji | pʰ | b | tʰ | t˭ | d | kʰ | k˭ | ɡ | ʔ | ||||||||
| Afrikatos | t͡ʃʰ | t͡ʃ˭ | dz | ||||||||||||||
| Pučiamieji | s | h | |||||||||||||||
| Aproksimantai | j | w | |||||||||||||||
| Flapai | r | ||||||||||||||||
Pastabos
- /h/ tariamas kaip [ç] prieš /i/ ir /j/ bei kaip [ɸ] prieš /u/ ir /w/.
- /pʰ/ yra naujas ir retai sutinkamas priebalsis.
- /si/, /t͡ʃʰɨ/ ir /t͡ʃ˭ɨ/ dabartinėje kalboje pakitę į atitinkamai [ʃɪ], [t͡sʰɨ] and [t͡sɨ].
- /dz/ tariamas kaip [d͡z] prieš /ɨ/ ir /ɘ/ bei kaip [d͡ʒ] kitais atvejais.
Balsiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tokunošima yra viena turtingiausių balsių įvairove tarp Riūkiū kalbų. Sutinkami šie balsiai: /a/, /e/, /i/, /o/, /u/, /ɨ/ ir /ɘ/. Gali būti trumpieji ir ilgieji.
Atitikmenys šiuolaikinėje japonų kalboje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kai kurie Tokunošimos tarmės bruožai, palyginus su japonų kalba:
- Japonų kalboje sutinkamas /e/ dažniausiai virtęs /ɨ/.
- Japonų kalboje sutinkamas /o/ dažniausiai virtęs /u/.
- /e/, /ɘ/ ir /o/ Tokunošimos tarmėje yra antrinės kilmės ir dažniausiai atitinka japonų kalbos dvibalsius.
- Japonų kalbos /hi/ ir /he/ Tokunošimos tarmėje virtę atitinkamai /sɨ/ ir /hwɨ/.
- Japonų kalbos /si/ ir /zu/, /zi/ ir /zu/ bei /t͡ʃi/ ir /t͡ʃu/ Tokunošimos tarmėje sulieti į atitinkamai /sɨ/, /zɨ/ ir /t͡ʃɨ/.
- Tokunošimos tarmėje dėl dviejų morų suliejimo susiformavę glotalizuoti priebalsiai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑
tknDuomenys apie kodu „tkn“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com - ↑ Okamura Takahiro 岡村隆博 (2007). Amami hōgen: kana moji de no kakikata 奄美方言—カナ文字での書き方 (japonų).
- ↑ Shibata Takeshi 柴田武; et al. (1977). Amami Tokunoshima no kotoba 奄美徳之島のことば (japonų). pp. 42–43.
- ↑ Hirayama Teruo 平山輝男, red. (1986). Amami hōgen kiso goi no kenkyū 奄美方言基礎語彙の研究 (japonų).
- ↑ Samuel E. Martin (1970) "Shodon: A Dialect of the Northern Ryukyus", in the Journal of the American Oriental Society, vol. 90, no. 1 (Jan–Mar), pp. 97–139.