Tokunošimos tarmė

Kalbos kodai
Tokunošimos tarmė
Kalbama	Tokunošima, Kagošimos prefektūra
Kalbančiųjų skaičius	5 100 (2004 m.)^[1]
Kilmė	Japonų kalbos Riūkiū Šiaurės Riūkiū Amamių Tokunošimos
ISO 639-3	tkn

Tokunošimos tarmė arba Tokunošimos kalba (シマグチ,Šimaguči arba シマユミィタ, Šimajumyta) – tarmių grupė, kuria šnekama Japonijos Kagošimos prefektūros Tokunošimos saloje.

Patarmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalbininkas Takahiro Okamura išskiria dvi patarmes: Kamecu–Amagio šiaurėje ir Iseno pietuose.^[2] Kamecu tradiciškai yra politinis ir kultūrinis salos centras. Dėl šios priežasties kalba Kamecu kito greičiau, o pokyčiai neretai persiduodavo į Amagį šiaurės rytuose, bet daug rečiau — į Iseną. Dėl to Iseno patarmės laikomos konservatyvesnėmis.^[3]

Fonologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nurodyta fonologija paremta Kamecu patarme.^[4]

Priebalsiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip ir kitos šiaurinės Riūkiū kalbos, Tokunošimos tarmė pasižymi santykinai didele priebalsių įvairove.^[5]

Priebalsių fonemos
	Lūpiniai			Alveoliniai			Poalveoliniai				Gomuriniai			Glotaliniai	Moros
Nosiniai		mˀ	m		nˀ	n									Q N
Sprogstamieji	pʰ		b	tʰ	t˭	d					kʰ	k˭	ɡ	ʔ
Afrikatos							t͡ʃʰ	t͡ʃ˭	dz
Pučiamieji				s										h
Aproksimantai										j			w
Flapai									r

Pastabos

/h/ tariamas kaip [ç] prieš /i/ ir /j/ bei kaip [ɸ] prieš /u/ ir /w/.
/pʰ/ yra naujas ir retai sutinkamas priebalsis.
/si/, /t͡ʃʰɨ/ ir /t͡ʃ˭ɨ/ dabartinėje kalboje pakitę į atitinkamai [ʃɪ], [t͡sʰɨ] and [t͡sɨ].
/dz/ tariamas kaip [d͡z] prieš /ɨ/ ir /ɘ/ bei kaip [d͡ʒ] kitais atvejais.

Balsiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tokunošima yra viena turtingiausių balsių įvairove tarp Riūkiū kalbų. Sutinkami šie balsiai: /a/, /e/, /i/, /o/, /u/, /ɨ/ ir /ɘ/. Gali būti trumpieji ir ilgieji.

Atitikmenys šiuolaikinėje japonų kalboje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai kurie Tokunošimos tarmės bruožai, palyginus su japonų kalba:

Japonų kalboje sutinkamas /e/ dažniausiai virtęs /ɨ/.
Japonų kalboje sutinkamas /o/ dažniausiai virtęs /u/.
/e/, /ɘ/ ir /o/ Tokunošimos tarmėje yra antrinės kilmės ir dažniausiai atitinka japonų kalbos dvibalsius.
Japonų kalbos /hi/ ir /he/ Tokunošimos tarmėje virtę atitinkamai /sɨ/ ir /hwɨ/.
Japonų kalbos /si/ ir /zu/, /zi/ ir /zu/ bei /t͡ʃi/ ir /t͡ʃu/ Tokunošimos tarmėje sulieti į atitinkamai /sɨ/, /zɨ/ ir /t͡ʃɨ/.
Tokunošimos tarmėje dėl dviejų morų suliejimo susiformavę glotalizuoti priebalsiai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ tkn Duomenys apie kodu „tkn“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
↑ Okamura Takahiro 岡村隆博 (2007). Amami hōgen: kana moji de no kakikata 奄美方言—カナ文字での書き方 (japonų).
↑ Shibata Takeshi 柴田武; et al. (1977). Amami Tokunoshima no kotoba 奄美徳之島のことば (japonų). pp. 42–43.
↑ Hirayama Teruo 平山輝男, red. (1986). Amami hōgen kiso goi no kenkyū 奄美方言基礎語彙の研究 (japonų).
↑ Samuel E. Martin (1970) "Shodon: A Dialect of the Northern Ryukyus", in the Journal of the American Oriental Society, vol. 90, no. 1 (Jan–Mar), pp. 97–139.

[1] tkn Duomenys apie kodu „tkn“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com

[okamura2007-2] Okamura Takahiro 岡村隆博 (2007). Amami hōgen: kana moji de no kakikata 奄美方言—カナ文字での書き方 (japonų).

[shibata1977-3] Shibata Takeshi 柴田武; et al. (1977). Amami Tokunoshima no kotoba 奄美徳之島のことば (japonų). pp. 42–43.

[hirayama1986-4] Hirayama Teruo 平山輝男, red. (1986). Amami hōgen kiso goi no kenkyū 奄美方言基礎語彙の研究 (japonų).

[5] Samuel E. Martin (1970) "Shodon: A Dialect of the Northern Ryukyus", in the Journal of the American Oriental Society, vol. 90, no. 1 (Jan–Mar), pp. 97–139.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]