Alytaus šv. Liudviko bažnyčia
Kitos reikšmės – Šv. Liudviko bažnyčia.
54°24′17″š. pl. 24°03′28″r. ilg. / 54.4046°š. pl. 24.0578°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Kaišiadorių |
| Dekanatas | Alytaus |
| Savivaldybė | Alytaus miestas |
| Gyvenvietė | Alytus |
| Adresas | Panemuninkėlių g. 7 |
| Statybinė medžiaga | akmenų mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1820 m. |
| Stilius | klasicizmas |
Alytaus šv. Liudviko bažnyčia – bažnyčia, stovinti Alytuje I, Nemuno dešiniajame krante.
Parapijoje veikia Venciūnų koplyčia.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos maršalka ir Trakų vaivada, Alytaus dvaro savininkas Jonas Zaberezinskis iki 1520 m. pastatydino bažnyčią. 1524 m. įkurta parapija. Kurį laiką bažnyčią lankė abiejų miesto dalių katalikai. Pagal fundacijos aktą bažnyčios vikaras privalėjo mokėti lietuvių kalbą. 1658 m. bažnyčia atstatyta. 1763 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1773 m. įsteigta parapinė mokykla. 1810 m. bažnyčia, mieste kilus gaisrui, sudegė.
1818–1820 m. klebonas Liudvikas Kaminskas su parapijiečiais pastatė dabartinę bažnyčią. Iki 1842 m. klebonijai priklausė Skraičionių kaimas. 1910 m. paskirtas klebonas Konstantinas Paulavičius 1930 m. bažnyčią išplėtė ir suremontavo. Buvo pristatytas bokštelis, šventoriaus tvora sumūryta iš akmenų.
1941 m. birželio 24 d. hitlerininkai sušaudė kleboną K. Paulavičių ir vikarą Vincentą Mazurkevičių. Jie palaidoti šventoriuje; pastatytas Rūpintojėlis. Per Antrąjį pasaulinį karą apgriauta bažnyčia ir bokštas kunigo Leono Jakubausko rūpesčiu apie 1957 m. atstatyti.
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bažnyčia klasicistinė, stačiakampio plano, su žemu masyviu bokštu. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame palaidotas nuo 1956 m. iki mirties čia kunigavęs Bronislovas Novelskis (1905–1991).
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Alytaus šv. Liudviko bažnyčios istorija (sud. Anelė Kalašnikovienė). – V.: Petro ofsetas, 2009. – 236 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-815-92-1