Pereiti prie turinio

Altajinė žebenkštis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mustela altaica
Altajinė žebenkštis (Mustela altaica)
Altajinė žebenkštis (Mustela altaica)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
( Carnivora)
Šeima: Kiauniniai
( Mustelidae)
Gentis: Šeškai
( Mustela)
Rūšis: Žebenkštis
( Mustela altaica)
Binomas
Mustela altaica
Pallas, 1811

Paplitimo erdvė

Altajinė žebenkštis (Mustela altaica) – plėšrusis žinduolis, gyvenantis aukštikalnėse ir uolėtose tundrose.[1] Šios žebenkštys aptinkamos uolų plyšiuose, medžių kamienuose ir apleistuose kitų gyvūnų urvuose. Geografiškai rūšis yra išplitusi Azijoje – nuo Kazachstano, Tibeto ir Himalajų iki Mongolijos, šiaurės rytų Kinijos, pietų Sibiro. Dažniausiai aptinkama Ladake (Indija).

Lytinis dimorfizmas – nežymus.[2] Patinų kūno ilgis nuo galvos iki uodegos 220–280 mm, uodegos ilgis 100–150 mm. Patinai sveria nuo 230 iki 340 g.[2] Patelės šiek tiek smulkesnės, kūno ilgis 220–250 mm, uodegos 89-127 mm, sveria 110–230 g.

Altajinė žebenkštis geba laipioti, bėgioti ir plaukti.[2] Dėl savo ilgų kūnų ir trumpų kojų pasižymi lankstumu. Tai paprastai naktiniai gyvūnai, tačiau gali medžioti ir dienos metu. Nors laikosi pavieniui, tarpusavyje bendrauja vaizdiškai ir garsiškai. Pasižymi labai geru regėjimu. Gresiant pavojui skleidžia šaižų garsą ir išskiria aštrų kvapą iš savo analinių liaukų.[3]

  1. Allen,G.M. (1938). „Mammals of China and Mongolia“. American Museum of Natural History. 1.
  2. 2,0 2,1 2,2 King, Carolyn (1989). The Natural History of Weasels and Stoats. Cornell University Press.
  3. Stroganov, S. (1969). „Carnivorous Mammals of Siberia“. IPST Press.