Aleksandrija (Šiauliai)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Aleksandrija
Aleksandrija4300.jpg

Aleksandrija
Koordinatės 55°55′19″š. pl. 23°22′08″r. ilg. / 55.922°š. pl. 23.369°r. ilg. / 55.922; 23.369 (Aleksandrija)Koordinatės: 55°55′19″š. pl. 23°22′08″r. ilg. / 55.922°š. pl. 23.369°r. ilg. / 55.922; 23.369 (Aleksandrija)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Šiaulių rajono savivaldybės vėliava Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija Šiaulių kaimiškoji seniūnija
Gyventojų skaičius 177 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Aleksandrijà
Kilmininkas: Aleksandrìjos
Naudininkas: Aleksandrìjai
Galininkas: Aleksandrìją
Įnagininkas: Aleksandrijà
Vietininkas: Aleksandrìjoje
Aleksandrijos dvaro griuvėsiai

Aleksandrija – gyvenvietė Šiaulių rajone, 3 km į rytus nuo Šiaulių miesto centro, abipus kelio į Kairius ir Radviliškį. Ribojasi šiaurėje su Lepšiais, rytuose su Bertužiais, pietuose su Zokniais, vakaruose su Šimše. Rajonas kalvotas, kalvose trykšta keli šaltiniai, turintys gydomųjų savybių. Aleksandrijos seniūnaitija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaulių gegužinių vieta
Akmuo „Labora“

Rajono teritorijoje žmonių gyventa jau VIII–IX a. Tai rodo senkapio, kurį tyrinėjo archeologas Balys Tarvydas. Jo radiniai dabar saugomi Aušros muziejuje.

Kadaise čia buvusį dvarą ir kaimą vadino Lepšiais. 1795 ar 1832 m. dvarą įsigijo grafas Nikolajus Zubovas. Valstiečiams jis liepė išsikraustyti į dvaro žemių pakraštį ir pastatė naujus dvaro rūmus bei kitus trobesius. Dvaras N. Zubovo žmonos Aleksandros garbei buvo pavadintas Aleksandrija.

1886 m. grafas Aleksandrijoje pastatė plytinę ir koklių fabriką, kuriame dirbo 50 darbininkų. Iš šios plytinės plytų pastatyta Didždvario gimnazija, Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia, bankas, paštas ir daugelis kitų miesto pastatų. 1902 m. plytinę iš Vladimiro Zubovo nupirko Miša Lensonas ir Icikas Frankas. Po Antrojo pasaulinio karo plytinės pastatuose veikė raštinės reikmenų fabrikas „Beržas“.

XIX a. pab. – XX a. pradžioje Aleksandrijoje buvo gražus pušynas, pamėgtas šiauliečių. 1894 m. jame įvyko pirmoji Šiaulių gegužinė, kurioje dalyvavo Jonas Jablonskis, Žemaitė, Povilas Višinskis. Ir vėliau čia vykdavo pažangių kultūros veikėjų sueigos. Gegužinės prisiminimui 1934 m. pušynėlyje įkastas paminklinis akmuo su iškaltu užrašu „Labora“ (lot. labora – „dirbk“).

Dvare 1950 m. įsikūrė karinio dalinio štabas, greta pastatyti namai karininkams.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[2] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1984 m.[3] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
79 183 169 138 233 247 350 290 177


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aleksandrijos kalvelėje, prie plento, palaidotas įžymus Lietuvos miškininkas, rašytojas bei visuomenininkas profesorius Povilas Matulionis (1860–1932), paskutinius gyvenimo metus praleidęs Aleksandrijoje. Jis piktinosi klerikalų veikla, buvo laisvamanis. Reikšdamas protestą prieš valdžią ir kunigus, paprašė artimųjų, kad jo palaikus po mirties palaidotų nešventintoje žemėje. Tačiau sovietinio mankurtizmo laikotarpiu kalvoje pradėtas kasti smėlis ir žvyras, išnaikinta didžioji pušyno dalis, o vėliau memorialinėje vietoje įrengta motociklų lenktynių trasa.

P. Matulionį primena stogastulpis prie kelio ŠiauliaiPanevėžys (autorius – liaudies meistras A. Česnulevičius), pastatytas profesoriaus mirties 50-mečio proga. Miško darbuotojai ir gamtosaugininkai tuo pačiu netoli jo kapo pasodino 72 ąžuolų giraitę (tiek metų gyveno profesorius).

Vandalų sudaužyta paminklinė lenta

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Aleksandrija. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 41 psl.
  3. Aleksandrija 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 40 psl.