Aleksandra Zubovienė
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Aleksandra Zubovienė | |
---|---|
Gimė | 1840 m. kovo 6 d. Maskva, Rusijos imperija |
Mirė | 1913 m. rugsėjo 14 d. (73 metai) Nikolsko-Viazemskije, Tulos gubernija, Rusijos imperija |
Sutuoktinis (-ė) | Nikolajus Zubovas |
Vaikai | Vladimiras, Alina, Marija, Dmitrijus |
Veikla | visuomenės veikėja |
Aleksandra Olsufjevaitė-Zubovienė (1840 m. kovo 6 d. Maskvoje – 1913 m. rugsėjo 14 d. Nikolsko-Viazemskije, Tulos gubernija) – Vladimiro, Alinos, Marijos ir Dmitrijaus Zubovų motina, visuomenės veikėja.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1854 m., būdama vos 14 metų, ištekėjo už Nikolajaus Zubovo (1832–1898). Feodalinių tradicijų sumetimais pradžioje buvo sudarytas tik teisinis aktas. Savo pirmąjį sūnų, Vladimirą, ji pagimdė 1862 m., eidama 22-uosius metus.
Aleksandros tolimas protėvis buvęs totorių chanas Al Suf (totorių kalba – skaidrus vanduo). Proprosenelis Vasilijus Olsufjevas (miręs 1723 m.) buvo caro Petro I oberhofmeisteris. Jo žmona, Ieva Holender – švedė iš Estijos. Aleksandros tėvas Vasilijus Olsufjevas (1796–1858), Napoleono karų dalyvis ir buvęs Maskvos gubernatorius 1856 m. gavo grafo titulą, taigi Aleksandra, jau būdama grafienė, dar tapo ir grafaitė.
Ji pritapo prie Šiaulių visuomenės, greitai išmoko kalbėti lenkiškai ir lietuviškai, buvo labai apsiskaičiusi, susipažinusi su visa prancūzų porevoliucine literatūra, skaitė A. Gerceną ir kitą rusų revoliucinę literatūrą, vėliau žurnalus „Vestnik Evropy“, „Sovremennyj Mir“, „Sovremennik“ ir kitus. Mėgdavo bendrauti su jaunimu ir gerai suprasdavo jo nuotaikas. Būdama pažangių pažiūrų, savo sūnų Vladimirą leido į Šiaulių pilietinę gimnaziją, nesilaikydama didikų tradicijos leisti sūnus į kadetų korpusą. Neprieštaravo, kad Vladimiras draugautų su kairiaisiais gimnazistais, vėliau, studijuodamas Peterburge, su revoliuciniais studentais.
1874 m. kairiųjų gimnazistų būrelis, vadovaujamas Jono Bielskio, suorganizavo slaptą nelegalios literatūros biblioteką. Aleksandra rėmusi tą biblioteką knygomis, o kai bibliotekai pradėjo grėsti pavojus, priėmė ją į savo kambarius rūmuose. Iš vieno gimnazisto buto knygas vaikišku vežimėliu, pakinkytu mažu arkliuku poniu pervežė Olga ir Dimitrijus. Niekam ir į galvą neatėjo, kad vaikai užsiima priešvalstybine veikla. Knygų iš dabar jau saugios bibliotekos, skaitytojams parūpindavo gimnazistas Vladimiras Zubovas.
1875 m. Šiauliuose įsteigė 18 vietų mergaičių našlaičių prieglaudą, rėmė įvairias labdaros įstaigas Šiauliuose, draugiją „Žiburėlis“. Įsteigė pensioną mergaičių gimnazijos auklėtinėms ir jį globojo. Pavienėms pensiono mergaitėms sveikatos sumetimais išrūpindavo leidimus nelankyti privalomų pamaldų už carą cerkvėje – tarp tokių privilegijuotųjų buvo ir Ona Jakubauskaitė, vėliau Zubovienė. Parašė carui argumentuotą laišką, kad tas priesakas išvis būtų atšauktas kaip morališkai kenksmingas.
Po vyro mirties 1898 m. apsigyveno pas sūnų Dmitrijų Bubiuose. Šeimai pagausėjus, sūnus jai pastatė atskirą namelį greta savo gyvenamojo namo, kad nesigirdėtų keturių dukrų ir sūnaus triukšmo. Mirė 1913 m. rugsėjo 14 d., viešėdama Nikolsko-Viazemskije, Tulos gubernijoje. Amžino poilsio pati norėjo atgulti Lietuvoje. Ne pagal tradiciją, nes Zubovų šeimos kapavietė buvo Šv. Valerijono sobore prie Peterburgo. Ten paskutinis iš Zubovų palaidotas jos vyras Nikolajus Zubovas. Aleksandra palaidota Bazilionų pravoslavų kapinėse, miške. 1944 m. spalio 20 d. mirė ir šalia atgulė jos jauniausias vaikas – Dmitrijus Zubovas, valdęs Bubių dvarą.