Aleksandras Naruševičius
Aleksandras Naruševičius lenk. Jan Naruszewicz | |
---|---|
Naruševičiai | |
Herbas Wadwicz | |
Gimė | apie 1582 m. |
Mirė | 1653 m. (~71 metai) |
Tėvas | Jonas Naruševičius |
Motina | Marija Solomereckaitė |
Sutuoktinis (-ė) | Elžbieta Radvilaitė |
Žemaitijos kaštelionas | |
Valdė | 1647–1653 |
Aleksandras Naruševičius (lenk. Jan Naruszewicz, g. apie 1582 m. – m. 1653 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos karinis, religinis ir valstybės veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kilęs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų Naruševičių giminės. Tėvas Jonas Naruševičius (m. 1575 m.). Žmona Naugarduko vaivados Mikalojaus Radvilos (1546–1589 m.) duktė Elžbieta Radvilaitė. Duktės vyras Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pulkininkas Stanislovas Masalskis (m. 1670 m.).
Evangelikas reformatas. Studijavo Karaliaučiaus, Heidelbergo ir Marburgo universitetuose Vokietijoje, Altdorfo universitete Šveicarijoje, Paduvos universitete Italijoje.
1627 m., 1640 m., 1647 m., 1649 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimų atstovas. Nuo 1647 m. Žemaitijos kaštelionas. 1628 m., 1650 m. ir 1652 m. vadovavo Vilniaus kalvinistų sinodui. Nuo 1635 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės evangelikų reformatų generalinio susirinkimo Kuratorių tarybos narys.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Rita Regina Trimonienė. Naruševičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 70 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Jurgis Chreptavičius |
Žemaitijos kaštelionas 1647 |
Po to: Eustachijus Kirdzejus |