Aleksandras Balčiauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Aleksandras Balčiauskas
Gimė 1907 m. spalio 5 d.
Pumpėnai
Mirė 1952 m. sausio 24 d. (44 metai)
Biržai
Tėvai Romualdas Balčiauskas
Jadvyga Klementavičiūtė
Sutuoktinis (-ė) Aleksandra Brokertaitė
Vaikai Donatas Balčiauskas
Virginija Balčiauskaitė
Veikla Lietuvos evangelikų reformatų kunigas
Alma mater Vytauto Didžiojo universitetas

Aleksandras Balčiauskas (1907 m. spalio 5 d. Pumpėnai1952 m. sausio 24 d. Biržai) – evangelikų reformatų kunigas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš bajorų šeimos, jo senelis Konstantinas Balčiauskas, Švobiškio evangelikų reformatų parapijos narys, 1834 m. nusipirko žemės Šakiškiuose. Jo sūnūs Karolis, Aleksandras ir Romualdas mokėsi Slucko evangelikų reformatų gimnazijoje. Tėvas Romualdas Balčiauskas tarnavo Panevėžio apskrities komendantūros sekretoriumi. 1889 m. jis vedė Jadvygą Klementavičiūtę. Juos sutuokė kunigas Adolfas Neimanas Švobiškio evangelikų reformatų bažnyčioje. Netrukus jaunavedžiai išvyko į Rusiją, į Vladimiro guberniją, kur Romualdas Balčiauskas buvo generolo Muchanovo dviejų dvarų valdytoju Kosčejeve. 1905 m. šeima grįžo į Lietuvą ir statėsi namus tėvo išskirtoje dvaro žemėje Šakiškiuose. 1907 m. spalio 5 d. jiems gimė sūnus Aleksandras Balčiauskas.

Aleksandras pradžios mokyklą lankė Pumpėnuose. 1917 m. mirė jo tėvas, gyvenimo sąlygos pablogėjo, tačiau 1927 m. jis baigė Panevėžio gimnaziją. 1931 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Evangelikų teologijos fakultetą. Studijų metais dalyvavo universiteto studentų evangelikų draugijos veikloje, dėstė tikybą mokiniams evangelikams Kauno „Aušros“ berniukų ir mergaičių gimnazijose. 1931 m. birželio 25 d. Sinodo metu Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje ordinuotas diakonu, klebono padėjėju ir paskirtas pradžios mokyklų tikybos mokytoju.

1931 m. gruodžio 20 d. Biržuose įkūrė „Radvilos“ jaunimo draugiją, iki 1940 m. jos pirmininkas. Jam talkininkavo Paulius Slavėnas, mokytojai Alfredas Šlikas, Petras Bružas, Petras Dubra ir kiti. 1932 m. birželio 28 d. Generalinis superintendentas prof. kun. Povilas Jakubėnas jį ordinavo kunigu Biržų evangelikų reformatų parapijai ir paskyrė tikybos mokytoju Biržų gimnazijoje. Dirbo Biržuose, Švobiškyje. Gilindamas žinias 1937 m. lankėsi Šveicarijoje, Vokietijoje ir Italijoje. Gerai mokėjo vokiečių, lenkų, rusų kalbas, skaitė hebrajų, lotynų ir graikų kalbomis. [1]

1940 m. kovo 16 d. paskirtas Lietuvos kariuomenės evangelikų reformatų kapelionu. Kaune pamaldas laikė evangelikams reformatams ir evangelikams liuteronams kartu liuteronų bažnyčioje, nes reformatų bažnyčios statyba liko neužbaigta. 1942 m. rugsėjo 20 d. Kaune vedė savo parapijietę choristę mokytoją Aleksandrą /Alisą/ Brokertaitę. Juos sutuokė kun. Povilas Jašinskas iš Biržų. Tais pačiais metais A. Balčiauskas grįžo į Biržų evangelikų reformatų parapiją. Dirbo antruoju kunigu ir dėstė tikybą gimnazijoje. Jo rūpesčiu pastatyta konfirmantų mokykla, parapijos salė ir senelių prieglaudos priestatas. Bendradarbiavo evangelikų reformatų spaudoje, prisidėjo prie Adomo Šerno „Giesmyno“ (1942 m.) išleidimo. Parašė pamokslų (išliko rankraščių).[2] Apgriauta bažnyčia, nukentėję parapijiečiai, sunkūs pokario metai palaužė A. Balčiausko sveikatą ir jis mirė nuo širdies infarkto.

Žmona Alisa Aleksandra Brokertaitė, sūnus Donatas, duktė Virginija.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mūsų jaunimo vadovas, su Alfredu Šliku, 1939 m.
  • Husas ir Viklifas, 1939 m.
  • Tavo žodis yra tiesa, Vilnius, Apyaušris, 2007 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aleksandra Balčiauskienė. Balčiauskas Aleksandras. Lietuvos evangelikų reformatų enciklopedija. 2009 m.
  2. Vytautas GocentasAleksandras Balčiauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 484 psl.