Adolfas Neimanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Adolfas Neimanas
Adolf Neumann.png
Konvento Polonia narys Adolfas Neimanas
Gimė 1845 m. lapkričio 28 d.
Bielskas, Gardino gubernija
Mirė 1921 m. rugpjūčio 24 d. (75 metai)
Semipaltinskas, Rusija
Sutuoktinis (-ė) Marija Grinfesaitė
Vaikai Stasys Neimanas
Aleksandra (Alisa) Neimanaitė
Ona Yčienė
Marija Neimanaitė
Elena Seryskienė
Jadvyga Ježek
Veikla Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, vertėjas
Alma mater Tartu universitetas

Adolfas Neimanas (1845 m. lapkričio 28 d. Bielske, Gardino gubernija1921 m. rugpjūčio 24 d. Semipaltinske, Sibiras) – Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, vertėjas.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1858-1866 m. mokėsi reformatų Slucko gimnazijoje, gyvendamas reformatų Sinodo išlaikomame konvikte. 1867-1873 m. studijavo teologiją Dorpato universitete.

1873 m. ordinuotas diakonu, 1874 m. rugpjūčio 23 d. Biržų reformatų bažnyčioje ordinuotas kunigu ir paskirtas Švobiškio parapijos klebonu, kur ištarnavo iki 1894 m. 1894-1915 m. Papilio parapijos klebonas.

Parapijose išvystė plačią labdarą, Švobiškio ir Papilio parapijose įkurdamas paliegėlių prieglaudas. Jam vadovaujant per trumpą laiką buvo suremontuoti bažnyčios tarnų namai, iškastas miestelio gyventojų patogumui šulinys bažnyčios rajone ir nudažytas ne tik bažnyčios stogas, bet ir jos sienos iš lauko ir iš vidaus.

1915 m. per Pasaulinį karą, turėjo išvykti į Rusijos gilumą, į tolimą Semipalatinską, kur, besiruošdamas grįžti į Lietuvą ir mirė.[2]

Su žmona Marija Grinfesaite užaugino keturis sūnus ir šešias dukteris. Aleksandra (Alisa) Neimanaitė – pirmoji Biržų bibliotekos vedėja, Ona Yčienė – LERB kuratorė, daug jėgų atidavusi Lietuvos reformatų Bažnyčiai, Marija Neimanaitė caro laikais tėvo įsteigtoje Papilyje liaudies mokykloje mokė vaikus lietuvių kalbos, Elena Seryskienė ir anksti mirusi Jadvyga Ježek – pianistės, savo muzikinę veiklą pradėjusios koncertuodamos Biržų krašte, Stasys Neimanas – Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendantas. [3]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apdovanotas aukso kryžiumi ir Aleksandro III sidabro medaliu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]