Agenskalnas

Agenskalnas latv. Āgenskalns
Agenskalno turgus

Agenskalnas 56°56′0″ š. pl. 24°04′0″ r. ilg. / 56.93333°š. pl. 24.06667°r. ilg. / 56.93333; 24.06667 (Agenskalnas)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Latvija
Istorinis regionas	Vidžemė

Gyventojų (2019)	25 047
Plotas	4,6 km²
Tankumas (2019)	5 445 žm./km²

Pašto kodas	LV-1002, LV-1004 LV-1046, LV-1048

Agenskalnas (latv. Āgenskalns, vok. Hagensberg) – istorinis Rygos miesto rajonas. Jis įsikūręs kairiajame Dauguvos krante (Zemgalės priemiestyje) priešais senamiestį. Apima Agenskalno pušų ir Kliversalos mikrorajonus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietovė pavadinta Agenskalnu (vok. Hagensberg 'Hageno kalnas') teisėjo Heinricho fon Hageno garbei, XVII a. jis čia pasistatė dvarą.^[1] 1786 m. vietovė buvo įtraukta į Rygos Jelgavos priemiestį. Jame daugiausia gyveno antrinėse prekybos parduotuvėse dirbantys latviai ir samdomi darbininkai. Pamažu tarp miestiečių vokiečių Agenskalnas išpopuliarėjo kaip vasarnamių gyvenvietė. XVIII–XIX a. Rygos garnizonas Agenskalne įrengė vasaros stovyklų. 1812 m., baiminantis, kad prancūzų kariuomenė apguls Rygą, generalgubernatoriaus I. Eseno įsakymu visi pastatai buvo sunaikinti.

1828 m. prie Rygos buvo prijungta pietinė Agenskalno dalis prie Mažosios Stovyklų ir Marupės gatvių. XIX a. viduryje iš Agenskalno įlankos į dešinįjį Dauguvos krantą ėmė plaukioti laiveliai, pagerėjo susisiekimas. XX a. pradėti statyti pirmieji namai pagal plėtros planą, statybas nutraukė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas. Turgaus pastatas (arch. R. Šmėlingas), pradėtas statyti 1911 m., pagal pataisytą Alfredo Grinbergo variantą buvo baigtas tik 1923 m.^[1] Vėliau rajono statyba buvo vykdoma pagal 1937 m. (arch. A. Lamzė) ir 1977 m. (arch. A. Berkė ir G. Melbergas) planus.

Agenskalne įsikūrusi didžiausia Latvijos gydymo įstaiga – Paulo Stradinio universitetinė klinikinė ligoninė (istorinio pastato architektas R. Šmėlingas).^[2]