Zakiusala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Zakiusala

Zakiusala (latv. Zaķusala, liet. „Zuikių sala“) – nuosėdinės kilmės sala Dauguvos upėje, Rygos centrinėje miesto dalyje. Zakiusala – viena iš didžiausių salų Rygoje.[1]

Susidarymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Zakiusala susidarė XIX a., susijungus 3 saloms: Frydrichsalai, Miruonių salai ir Žaliajam atabradui (latv. Zaļais sēklis). Jos išbandymas įvyko po Dauguvos laivybos tako sukūrimo. Zakiusala didėja kasmet. Jei 1901 m. jos ilgis buvo 1600 m, 2000 m. ji jau pasiekė 3600 m ilgį.

Frydrichsala (latv. Frīdrihsala, liet. „Frydricho sala“) buvo pažymėta 1621 m. dokumentuose. Ji išsiplėtė iki 1,2 km.

Miruonių sala (latv. Miroņu sala, liet. „Mirusiųjų sala“) atsirado apie 1785 m. Ji taip pavadinta dėl žuvusiųjų kūnų, kuriuos upė atplukdydavo prie salos.

Žaliasis atabradas (latv. Zaļais sēklis) susiformavo iš mažos salelės – Mušų salos (latv. Mušu sala, liet. „Musių sala“), priešais Lucavsalą Dauguvos viduryje. Tai žemiausia dabartinės Zakiusalos vieta.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Frydrichsala, viena iš salų, kurios sudaro Zakiusalą, buvo seniausiai gyvenama Dauguvos sala, XVII a. turėjusi 8 namus ir klinčių perdirbimo gamykų, kurios visos buvo sunaikintos per maro epidemiją 1710 m.

1788 m. gyventojų skaičius saloje padidėjo iki 17 šeimų.

XIX a. buvo 49 namai, dvi lentpjūvės ir dvi parduotuvės. 1898 m. buvo sukurti 2 šuliniai.[2] Saloje yra aukščiausias Baltijos šalyse Rygos televizijos bokštas, pastatytas 1986 m. Šiaurinėje salos dalyje, šalia geležinkelio pastolių, yra Rygos Geležies tilto, kuris buvo susprogdintas Antrojo pasaulinio karo metu, liekanos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „Zaķusalas vēsture - salas izveidošanās“ (latvių kalba). 2015-01-26. Nuoroda tikrinta 2017-10-31. 
  2. „Salas vēsturiskā apbūve“ (latvių kalba). 2015-01-26. Nuoroda tikrinta 2017-10-31.