Afrikinis lamantinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Trichechus senegalensis

Afrikinis lamantinas (Trichechus senegalensis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)
Antklasis: Amniotai
( Amniota)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Sirenos
( Sirenia)
Šeima: Lamantininiai
( Trichechidae)
Gentis: Lamantinai
( Trichechus)
Rūšis: Afrikinis lamantinas
( Trichechus senegalensis)
Binomas
Trichechus senegalensis
Heinrich Friedrich Link, 1795
Paplitimas
Paplitimas

Afrikinis lamantinas (Trichechus senegalensis) – sirenų būrio, lamantininių šeimos stambus vandens žinduolis, aptakios kūno formos, su priekinėmis galūnėmis, virtusiomis į plaukmenis su nagais, bei plokščia irklo formos uodega. Nuo giminingų rūšių lamantinų išsiskiria tamsia, beveik juoda kūno odos spalva. Kitais požymiais beveik nesiskiria nuo amerikinio lamantino. Gyvena Vakarų Afrikos Atlanto vandenyno pakrantės zonoje, nuo Senegalo šiaurėje iki Angolos pietuose. Suaugęs afrikinis lamantinas yra apie 3-4 m ilgio. Šių gyvūnų svoris siekia iki 500 kg.

Gyvenimo būdas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Afrikinis lamantinas akvariume Japonijoje

Afrikinis lamantinas gyvena ir sūriuose, ir gėluose vandenyse, todėl jam įprasta iš jūrų įlankų perplaukti į upes ir atgal. Upių aukštupiuose nusigauna iki kelią pastojančių krioklių ar slenksčių, per žemo vandes lygio. Yra izoliuotų populiacijų atskiruose Afrikos rajonuose. Sutinkamas taip pat Vakarų Afrikos ežeruose. Būdinga sezoninė migracija, priklausanti nuo vandens lygio. Šie lamantinai paprastai mėgsta ne didesnį gylį, nei 3 m. Jiems labiau tinkami ne vėsesni, nei 18 °C temperatūros, mažiau sūrūs vandenyno pakrantės vandenys, rami tėkmė upėse, vietos su gausia augalija vandens telkinių dugne, tinkama mitybai. Minta bet kuriuo augaliniu maistu, randamu vandens telkinio dugne. Maistui sugriebti naudoja būdingą jiems lanksčią dvigubą viršutinę lūpą. Labiau aktyvūs yra naktį. Gamtoje priešų beveik neturi, nors kartais tampa ryklių ar krokodilų grobiu.

Dauginimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šie gyvūnai pagal gyvenimo būdą yra vienišiai, kartais buriasi į grupeles po kelis gyvūnus. Poravimosi laikotarpiu buriasi į grupę, kurią sudaro viena patelė ir keletas persekiojančių patinų. Lytinę brandą patelės pasiekia po 3 metų, jų nėštumas trunka apie 13 mėn. Gimsta 1 (retkarčiais – 2) jauniklis, uodega į priekį, iš karto ima plaukioti. Motinos pienu minta iki 2 metų.


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]