Abisininis kiškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lepus habessinicus
Lepus habessinicus
Lepus habessinicus
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)
Antklasis: Amniotai
( Amniota)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Kiškiažvėriai
( Lagomorpha)
Šeima: Kiškiniai
( Leporidae)
Gentis: Kiškiai
( Lepus)
Rūšis: Abisininis kiškis
( Lepus habessinicus)
Binomas
Lepus habessinicus
Hemprich & Ehrenberg, 1832
Lepus habessinicus arealas
Paplitimo arealas

Abisininis kiškis (Lepus habessinicus) – kiškinių šeimos žinduolis, aptinkamas Somalio pusiasalyje bei aplinkinėse teritorijose.

Fizinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai vidutinio dydžio kiškiai, kurių kūno ilgis paprastai siekia apie 45 cm. Ausų ilgis – apie 13 cm. Ūsai užauga net iki 10 cm ilgio. Šių kiškių pečiai ir šlaunys pilkos spalvos, pasturgalis juodas, pilvas baltas, o šonai tamsiai gelsvi. Priekinės ir užpakalinės kojos, kaklas pilki su tamsiai gelsvu atspalviu. Etiopijoje gyvenantys kiškiai šviesesni nei Somalyje.

Buveinė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aptinkami pievose, stepėse, savanose bei aplink dykumas. Nuo karščio ir plėšrūnų neretai slepiasi krūmuose. Abisininiai kiškiai gyvena įvairaus aukštumo vietovėse: nuo jūros lygio iki 2 500 m.

Dauginimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie šių kiškių dauginimąsi žinoma mažai. Manoma, jog kai kurie bruožai panašūs į kapinio kiškio. Ištirta, jog abisininio kiškio jaunikliais rūpinasi tik patelė. Kiškiukai gimsta atmerktomis akimis, apžėlę kailiu. Savarankiški tampa po 39 dienų.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žolėdžiai. Minta įvairiomis žolėmis, krūmeliais, sėklomis, riešutais ir gėlėmis.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]