2004 m. Kaliningrado srities žemės drebėjimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

2004 m. Kaliningrado srities žemės drebėjimas2004 m. rugsėjo 21 d. rytinėje Kaliningrado srities dalyje, į pietus nuo Svetlogorsko, įvykęs žemės drebėjimas. Požeminiai smūgiai buvo juntami Baltarusijoje, Norvegijoje, Suomijoje ir Sankt Peterburge. Žemės drebėjimo metu žuvo vienas žmogus, dar 20 rimtai sužeista. Nedidelė turtinė žala padaryta Kaliningrado srityje, šiaurinėje Lenkijoje ir pietvakarių Lietuvoje.[1]

Smūgiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jaučiami buvo septyni smūgiai, iš kurių trys užregistruoti prietaisais. Vienas iš trijų užregistruotų smūgių buvo ženkliai silpnesnis už pirmus du. Nors žemės drebėjimą užregistravo seisminės stotys visame pasaulyje (toliausiai pietryčių Jungtinėse Amerikos Valstijose), arti epicentro nebuvo seisminių stočių, todėl matavimų rezultatai nedidelio tikslumo. Artimiausia epicentrui buvo už 220 km įsikūrusi Suvalkų seismologinė observatorija), kiek toliau – Gorka Klasztorna ir Varšuvos stotys. Matavimai taip pat gauti iš Ignalinos AE bei Bornholmo salos (Danija). Pastebėtina, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą epicentro prieigose buvo įsikūrusi Karaliaučiaus universiteto seismologinė observatorija, tačiau ji buvo sunaikinta karo metu.[1]

Smūgis Laikas (UTC) Epicentras Gylis (km)
1 11:05:01,6 ± 1,4 54°55′26″š. pl. 20°07′12″r. ilg. / 54.924°š. pl. 20.120°r. ilg. / 54.924; 20.120 ± (0,021, 0,050) 16,0 ± 9,3
2 13:32:31,0 ± 1,3 54°52′34″š. pl. 20°07′12″r. ilg. / 54.876°š. pl. 20.120°r. ilg. / 54.876; 20.120 ± (0,021, 0,055) 20,0 ± 10,1

Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis virpesių magnitudė siekė 4,1 balo, intensyvumas – 4-5 balus. Baltijske smūgių stiprumas siekė 3 balus.[2]

Padariniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Estija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tartu esantis seismografas užregistravo 5 balų pagal Richterio skalę virpesius.[2] Drebėjimo intensyvumas įvertintas 4 lygiu pagal Europos makroseisminę skalę (EMS). Apie žalą nepranešama.[1]

Kaliningrado sritis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaliningrado srityje žemės drebėjimo išsigandęs nuo širdies smūgio mirė vienas žmogus, dar 20 rimtai sužeisti krentančių daiktų. Nukentėjo apie 2100 pastatų, žala jiems įvertinta 5000000 JAV dolerių. Smūgiai bei prieš jį užsitęsę lietūs sugadino apie 100 m ilgio geležinkelio bėgių ruožą. Drebėjimas visuomenėje sukėlė paniką, ėmė sklisti gandai neva įvykęs netyčinis atominis sprogimas. Dėl prasidėjusios panikos sutriko telekomunikacijos, kas dar labiau apsunkino situacijos įvertinimą ir kontrolę. Tektoninis įvykio pobūdis išryškėjo pradėjus plaukti pranešimams apie drebėjimus iš tolimų vietovių.[1] Svetlogorske buvo evakuojami žmonės, pabūgę sugriovimų namus paliko daugelis Kaliningrado gyventojų, į atviras vietas išvesti mokyklose buvę moksleiviai.[2]

Latvija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Latvijoje registruoti vos 5 EMS lygio drebėjimai. Skilo kelių pastatų sienos.[1]

Lenkija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palenkės vaivadijoje smūgiai įvertinti 4,5 balo pagal Richterio skalę.[2] Šiaurinėje Lenkijoje stipriausiasis požeminis smūgis nesmarkiai apgadino pastatus apie 100 vietovių.[1]

Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje sulaukta nemažai pranešimų apie 5 lygio drebėjimus pagal EMS. Vietose skilo sienos bei lūžo langų rėmai,[1] trūko vamzdžiai. Drebėjimą juto buvusieji Vilniaus savivaldybės pastate, tačiau jis nebuvo jaučiamas kituose aukštuose Vilniaus pastatuose, Vilniaus televizijos bokšte bei Europos bokšte. Virpesiai paliko pėdsakus Lietuvos Respublikos prezidentūroje, kur nuo pastato atskilo tvora, pakrypo ant sienų kabėję paveikslai, užsitrenkė fiksuojamos durys. Energetikos sistemos žemės drebėjimas nesutrikdė.[2]

Švedija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Landskrūnoje žemės drebėjimas buvo toks stiprus, kad jo metu buvo evakuota miesto rotušė.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 Wiejacz, Pawel (2006). „The Kaliningrad earthquakes of September 21, 2004“. Acta Geodynamica et Geromaterialia.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Aleknaitė, Kristina (2004-09-21). „Lietuvoje užfiksuotas didesnis nei 5 balų stiprumo žemės drebėjimas (video)“. delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2020-09-30.