Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
XXVI Europos krepšinio čempionatas vyko 1989 m. Zagrebe (Kroatija, tuometinė Jugoslavija). Čempionate SSRS rinktinę treniravo Vladas Garastas[1], jos sudėtyje žaidė ir bronzos medalius laimėjo keturi Lietuvos krepšininkai: Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius. SSRS rinktinė pusfinalyje, po nepaprastai atkaklios kovos, rezultatu 80:81 pralaimėjo Graikijos rinktinei. Tai buvo paskutinis kartas, kai Europos krepšinio čempionate žaidė SSRS rinktinė.
|
|
|
|
Nyderlandai
|
76–78
|
Ispanija
|
Italija
|
84-87
|
Sovietų Sąjunga
|
Sovietų Sąjunga
|
109–56
|
Nyderlandai
|
Ispanija
|
76–97
|
Italija
|
Nyderlandai
|
66–89
|
Italija
|
Sovietų Sąjunga
|
108–96
|
Ispanija
|
Komanda
|
Taškai
|
Laimėta
|
Pralaimėta
|
Pelnė tšk.
|
Praleido tšk.
|
Skirtumas
|
1. Jugoslavija
|
6 |
3 |
0 |
307 |
235 |
+72
|
2. Graikija
|
5 |
2 |
1 |
251 |
250 |
+1
|
3. Prancūzija
|
4 |
1 |
2 |
272 |
264 |
+8
|
4. Bulgarija
|
3 |
0 |
3 |
229 |
310 |
–81
|
|
|
|
|
Prancūzija
|
125–78
|
Bulgarija
|
Jugoslavija
|
103-68
|
Graikija
|
Graikija
|
80–74
|
Prancūzija
|
Bulgarija
|
78–98
|
Jugoslavija
|
Graikija
|
103–73
|
Bulgarija
|
Prancūzija
|
89–106
|
Jugoslavija
|
1989 m. Europos vyrų krepšinio čempionato nugalėtojai
|
 Jugoslavija Ketvirtasis titulas
|
Jugoslavija
Graikija
SSRS
Italija
Ispanija
Prancūzija
Bulgarija
Nyderlandai
Europos krepšinio čempionatas |
---|
|
Ženeva, 1935 m. · Ryga, 1937 m. · Kaunas, 1939 m. · Ženeva, 1946 m. · Praha, 1947 m. · Kairas, 1949 m. · Paryžius, 1951 m. · Maskva, 1953 m. · Budapeštas, 1955 m. · Sofija, 1957 m. · Stambulas, 1959 m. · Belgradas, 1961 m. · Vroclavas, 1963 m. · Maskva, 1965 m. · Helsinkis, 1967 m. · Neapolis, 1969 m. · Esenas, 1971 m. · Barselona, 1973 m. · Belgradas, 1975 m. · Liežas, 1977 m. · Turinas, 1979 m. · Praha, 1981 m. · Nantas, 1983 m. · Štutgartas, 1985 m. · Atėnai, 1987 m. · Zagrebas, 1989 m. · Roma, 1991 m. · Miunchenas, 1993 m. · Atėnai, 1995 m. · Barselona, 1997 m. · Paryžius, 1999 m. · Stambulas, 2001 m. · Stokholmas, 2003 m. · Belgradas, 2005 m. · Madridas, 2007 m. · Katovicai, 2009 m. · Kaunas, 2011 m. · Slovėnija, 2013 m. · Kroatija, Prancūzija, Vokietija, Latvija, 2015 m. · Suomija, Izraelis, Rumunija, Turkija, 2017 m. · Čekijos Respublika, Gruzija, Italija, Vokietija, 2022 m. · Kipre, Suomijoje, Lenkijoje, Latvijoje, 2025 m. |
|