1985 m. Europos krepšinio čempionatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

XXIV Europos krepšinio čempionatas vyko 1985 m. tuometinėje Vakarų Vokietijoje (Karlsrūhėje, Lėverkuzene ir Štutgarte). Čempionatą laimėjo Sovietų Sąjungos krepšinio rinktinė, finale rezultatu 120:89 nugalėjusi Čekoslovakijos rinktinę. Nugalėtojų komandoje žaidė keturi lietuviai Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Rimas Kurtinaitis ir Arvydas Sabonis, kuris tapo ir naudingiausiu (MVP) viso čempionato žaidėju. Šiame čempionate TSRS rinktinė paskutinį (14-ąjį) kartą tapo Europos vyrų krepšinio čempionais.

Turnyras[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmas raundas[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmajame turnyro etape komandos buvo suskirstytos į dvi grupes – vienoje jų buvo šešios rinktinės. Kiekviena rinktinė sužaidė po vienerias rungtynes su visomis savo grupės komandomis. Už pergalę grupėje buvo skiriami 2 taškai, už pralaimėjimą – 1 taškas.

Po keturias geriausias kiekvienos grupės komandas pateko į tolimesnį – atkrintamųjų varžybų etapą. Kitos rinktinės buvo priverstos toliau žaisti dėl 9-12 vietų.

A grupė[taisyti | redaguoti kodą]

Komanda Taškai Laimėta Pralaimėta Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas
1. Jugoslavija Jugoslavija 9 4 1 514 464 +50
2. Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga 9 4 1 537 483 +54
3. Ispanija Ispanija 9 4 1 496 465 +31
4. Prancūzija Prancūzija 6 1 4 479 531 -52
5. Rumunija Rumunija 6 1 4 452 488 -36
6. Lenkija Lenkija 6 1 4 457 504 -47
Lenkija Lenkija 70–83 Rumunija Rumunija
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga 118–103 Prancūzija Prancūzija
Ispanija Ispanija 83–99 Juoslavija Jugoslavija
Tarybų sąjunga Tarybų sąjunga 100–85 Rumunija Rumunija
Ispanija Ispanija 99–97 Lenkija Lenkija
Prancūzija Prancūzija 89–110 Juoslavija Jugoslavija
Rumunija Rumunija 94–106 Ispanija Ispanija
Prancūzija Prancūzija 94–97 Lenkija Lenkija
Tarybų sąjunga Sovietų sąjunga 105–97 Jugoslavija Jugoslavija

B grupė[taisyti | redaguoti kodą]

Komanda Taškai Laimėta Pralaimėta Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas
1. Italija Italija 9 4 1 459 388 +71
2. Vakarų Vokietija Vakarų Vokietija 9 4 1 445 380 +65
3. Bulgarija Bulgarija 8 3 2 396 385 +11
4. Čekoslovakija Čekoslovakija 7 2 3 428 425 +3
5. Nyderlandai Nyderlandai 6 1 4 397 503 -106
6. Izraelis Izraelis 6 1 4 390 434 -44
Italija Italija 82–80 Čekoslovakija Čekoslovakija
Vakarų Vokietija Vakarų Vokietija 104–79 Nyderlandai Nyderlandai
Izraelis Izraelis 72–78 Bulgarija Bulgarija
Italija Italija 94-79 Vakarų Vokietija Vakarų Vokietija
Izraelis Izraelis 92–93 Čekoslovakija Čekoslovakija
Nyderlandai Nyderlandai 90–103 Bulgarija Bulgarija
Vakarų Vokietija Vakarų Vokietija 101–83 Čekoslovakija Čekoslovakija
Italija Italija 82–61 Bulgarija Bulgarija
Izraelis Izraelis 80–86 Nyderlandai Nyderlandai

Atkrintamosios varžybos[taisyti | redaguoti kodą]

Ketvirtfinaliai Pusfinaliai Finalas
                   
       
 Vakarų Vokietija Vakarų Vokietija  83
 Ispanija Ispanija  98  
 Ispanija Ispanija  95
   Čekoslovakija Čekoslovakija  98  
 Jugoslavija Jugoslavija  91
 Čekoslovakija Čekoslovakija  102  
 Čekoslovakija Čekoslovakija  89
   Tarybų Sąjunga TSRS  120
 Italija Italija  97
 Prancūzija Prancūzija  71  
 Italija Italija  96 Dėl 3 vietos
   Tarybų Sąjunga TSRS  112  
 Tarybų Sąjunga TSRS  104  Italija Italija  102
 Bulgarija Bulgarija  86    Ispanija Ispanija  90


Vietos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Flag of the Soviet Union.svg SSRS
  2. Flag of the Czech Republic.svg Čekoslovakija
  3. Flag of Italy.svg Italija
  4. Flag of Spain.svg Ispanija
  5. Flag of Germany.svg Vakarų Vokietija
  6. Flag of France.svg Prancūzija
  7. Flag of SFR Yugoslavia.svg Jugoslavija
  8. Flag of Bulgaria.svg Bulgarija
  9. Flag of Israel.svg Izraelis
  10. Flag of Romania.svg Rumunija
  11. Flag of Poland.svg Lenkija
  12. Flag of the Netherlands.svg Nyderlandai


Europos krepšinio čempionatai

Ženeva, 1935 m. | Ryga, 1937 m. | Kaunas, 1939 m. | Ženeva, 1946 m. | Praha, 1947 m. | Kairas, 1949 m. | Paryžius, 1951 m. | Maskva, 1953 m. | Budapeštas, 1955 m. | Sofija, 1957 m. | Stambulas, 1959 m. | Belgradas, 1961 m. | Vroclavas, 1963 m. | Maskva, 1965 m. | Helsinkis, 1967 m. | Neapolis, 1969 m. | Esenas, 1971 m. | Barselona, 1973 m. | Belgradas, 1975 m. | Liežas, 1977 m. | Turinas, 1979 m. | Praha, 1981 m. | Nantas, 1983 m. | Štutgartas, 1985 m. | Atėnai, 1987 m. | Zagrebas, 1989 m. | Roma, 1991 m. | Miunchenas, 1993 m. | Atėnai, 1995 m. | Barselona, 1997 m. | Paryžius, 1999 m. | Stambulas, 2001 m. | Stokholmas, 2003 m. | Belgradas, 2005 m. | Madridas, 2007 m. | Katovicai, 2009 m. | Kaunas, 2011 m. | Slovėnija, 2013 m.