Vladas Adomavičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vladas Adomavičius
PLCH-ADOMAVIČIUS VLADAS.jpg
Gimė: 1906 m. gruodžio 29 d.
Rusijoje
Mirė: 1961 m. vasario 18 d. (54 metai)
Bostone, JAV
Veikla: violončelininkas, architektas, chorvedys, kompozitorius.

Vladas Adomavičius (1906 m. gruodžio 29 d. Rusijoje1961 m. vasario 18 d. Bostone, JAV) – violončelininkas, architektas, chorvedys, kompozitorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1926 m. baigė Kauno komercinę mokyklą, o 19261936 m. studijavo Kauno konservatorijoje violončelę pas G. Ludwigą ir P. Berkavičių, kompoziciją – pas Jurgį Karnavičių ir Joną Bendorių, fortepijoną – pas Vytautą Bacevičių, chorvedybą – pas Nikodemą Martinonį.

19361938 m. griežė Kauno simfoniniuose orkestruose, diriguojant Stasiui Šimkui, Baliui Dvarionui ir Mykolui Bukšai, kaip solistas koncertavo Kaune ir kitur.

1941 m. baigė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakultetą, suprojektavo Alytaus ir Klaipėdos bažnyčias (kilus karui projektai neįgyvendinti), baldus Kauno universiteto klinikoms, Lietuvos sveikatos apsaugos punktams, vaikų lopšeliams ir darželiams ir kt.

1944 m. pasitraukęs į Vokietiją, 19451949 m. vadovavo mišriajam chorui Hanau lietuvių stovykloje. Vėliau choras pavadintas „Dainavos“ ansambliu, kuriam vadovavo Bronius Jonušas ir Stepas Sodeika, o V. Adomavičius liko chormeisteriu, akompanavo dainininkams ir instrumentalistams, vedė lietuvių dainų koncertą per Frankfurto radiją.

1949 m. atvyko į JAV ir apsigyveno Athole, kur atgaivino „Aušros“ chorą ir nemažai koncertavo. Suprojektavo ir padarė vitražus Šv. Pranciškaus bažnyčiai Athole.

V. Adomavičius sukūrė solo ir choro dainų, giesmių, kūrinių fortepijonui, sonatą violončelei, kvintetą keturioms violončelėms ir arfai, 3 melodeklamacijas, 2 simfonines poemas „Šviesa ir šešėliai“, „Blondinė“, 2 uvertiūras simfoniniam orkestrui, mišias ir kitokios muzikos. Lietuvoje ir išeivijoje daug rašė spaudoje architektūros, urbanistikos, dailės ir muzikos klausimais, pasirašydamas įvairiais slapyvardžiais.

Šaltinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.