Pereiti prie turinio

1757 m. Klaipėdos apsiaustis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Klaipėdos apgultis
Priklauso: Septynerių metų karas
Data 1757 m. birželio 30 - liepos 5 d.
Vieta Klaipėda
Rezultatas Rusijos pajėgų pergalė
Konflikto šalys
Prūsijos karalystė Rusijos imperija
Vadovai ir kariniai vadai
Hans Albrecht von Polenz
von Rummel
von Winterfeldt
Villim Fermor
Valrunt
Pajėgos
Land Regiment 2 Polentz: 800 karių, 80 pabūklų
2 bataljonai šauktinių
1 brigada: 8 pėstininkų bataljonai, 500 kazokų:
Uglickio (2 bataljonai)
Suzdalės (2 bataljonai)
Viatkos (2 bataljonai)
Černigovo (2 bataljonai)
2 brigada (6 pėstininkų bataljonai, 1 husarų pulkas)
Vologdos (2 bataljonai)
Kegsholmo (2 bataljonai)
Azovo (2 bataljonai)
Moldovos husarų
3 brigada (Treydenas) (8 pėstininkų bataljonai, viso 5 500 karių)
Nižgorodo (2 bataljonai)
Muromo (2 bataljonai)
Troitsko (2 bataljonai)
Permės (2 bataljonai)
Krasnočekovo kavalerija (2 000 kazokų, 3765 žirgų)
Dono kazokai (4 pulkai)
Apsiausties artilerija (Notgeifler): 22 pabūklai (trys 5 svarų mortyros, 4 haubicos, pulko artilerija (40 bataljono pabūklų)
Laivynas:
bombardų laivai: "Wachmeister", "Selafail", "Prams", "Olifant", "Dikiy Byk",
kanonierinės valtys: "Donder", "Jupiter", "Rak"
linijiniai laivai "Revel", "Schlusselburg", "Moskva", "Varakhail", "Polnočny Orel", "Nataliya",
fregatos "Archangel Michail", "Rossiya", "Korsar"

Viso: 16 tūkst. - 20 tūkst.

Nuostoliai
Neužfiksuota 25

1757 m. Klaipėdos apsiaustis – 1757 m. birželio 30 – liepos 5 d., Septynerių metų karo metu įvykęs Prūsijos ir Rusijos karinių pajėgų susirėmimas dėl Klaipėdos miesto, miesto apsiaustis, pasibaigusi Rusijos pajėgų pergale.

Priešistorė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1757 m. didelė Rusijos kariuomenė iš Livonijos per nusilpusią Abiejų Tautų Respubliką patraukė į Prūsiją. Dalis pajėgų – Saltykovo brigada – jūra iš Revelio (Talinas) persikėlė į Libau (Liepoja). Birželio 1 d. rusų pajėgos pasiekė Pianicą (neidentifikuota vietovė), birželio 13 pasiekė Durbiną (greičiausiai – Durbę), birželio 20 d. – pasiekė Oberartou ir Ruzau (neidentifikuotos vietovės), birželio 21 d. – Gruobinią, birželio 23 d. – pasiekė Būtingę.[1]

Klaipėdos tvirtovė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klaipėdos įtvirtinimus sudarė pilis ir 5 bastionais apsuptas miestas. Trys iš šių bastionų nebuvo visiškai uždari. Citadelė – Klaipėdos pilis – buvo apsupta dar keturiais bastionais ir 25 m. pločio grioviu. Įtvirtinimų būklė buvo labai prasta. Miestas buvo apsuptas medinių priemiesčių, kas gynėjams apsunkino puolančių priešų stebėjimą ir apšaudymą.

Tvirtovei vadovavo pulkininkas leitenantas Rumelis (vok. Rummel), pavaduotojas – kapitonas fon Vinterfeldas (vok. von Winterfeldt). Gynėjai neturėjo laiko pilnai sutvarkyti įtvirtinimų, tačiau jiems pavyko sudeginti priemiesčius (žr. 1757 m. Klaipėdos gaisras) ir taip parengti mūšio lauką.

Tvirtovės ganizoną sudarė 800 karių dydžio teritorinis pėstininkų pulkas (vok. Land Regiment 2 Polentz). Iš 16 pulko karininkų, 3 buvo daugiau nei 90 m. amžiaus, o 4 – negalėjo atsikelti iš lovos. Gynėjams pavyko mobilizuoti apie 800 vietos valstiečių. Tvirtovėje buvo apie 80 pabūklų, tačiau tik 24 artileristai.

Apsiaustis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1757 m. birželio 28 d. į Kuršių įlanką įplaukė iš 4 bombardų laivų ir 2 kanonierinių valčių sudaryta Rusijos eskadra, vadovaujama kapitono Valrunto. Birželio 29 d. Rumelis įsakė pašalinti laivavedybos ženklus, taip tikėdamasis sukliudyti užpuolikų judėjimą. Birželio 30 d. 6:00 val. Valruntas paragino Klaipėdos gynėjus pasiduoti ir, nesulaukęs atsakymo, pradėjo miesto ir tvrtovės apšaudymą. Tai buvo pirmasis rusų ir prūsų susišaudymas Septynerių metų kare. Tą pačia dieną 1 (vadas – generolas leitenantas Ivanas Salytkovas) ir 2 brigados (vadas – generolas leitenantas Manteuffel-Zöge) forsavo Dangę į šiaurės rytus nuo miesto ir įsitvirtino pietinėse miesto apylinkėse. Treideno vadovaujama 3 brigada įsitvirtino šiaurinėje miesto dalyje. Ketvirtasis Dono kazokų pulkas įsitvirtino pietuose. Nedidelis – 500 kazokų ir 200 husarų pulkas buvo išsiųstas į Palangą su užduotimi apsaugoti ariegardą.

Naktį iš birželio 30 į liepos 1 d., degant gynėjų padegtiems priemiesčiams, Fermoras pasiuntė tūkstantį darbininkų, dengiamų grenadierių dalinio, davęs užduotį įrengti artilerijos pozicijas apie 1300 m. atstumu nuo „Prūsijos“ (vok. “Preussen”) bastiono. Šiose pozicijose rusai dislokavo tris penkių svarų mortyras ir 4 haubicas.

Liepos 1 d., 6:00 rusų mortyros pradėjo miesto apšaudymą, kuris stabiliai tęsėsi 24 valandas. Viso buvo iššauta 136 sviediniai. Apie 8 valandą vakaro miestą apšaudyti pradėjo visi 4 rusų bombardų laivai – „Jelefant“, „Dondier“, „Dziki Byk“, „Jupiter“. Užfiksuota, kad 144 bombos pateikė į miestą, dar 140 – į tvirtovę.

Liepos 2 d. Fermoro inžinieriai pastatė tiltą per Dangę. Dienos pabaigoje į tvirtovę iššautų bombų skaičius pasiekė 986. Liepos 3-4 d. prie Remelshofe (Bachmano dvaras) įsitvirtinusios 1-osios rusų brigados prisijungė du 2-osios brigados pulkai. Liepos 4 d. Rumelis paprašė Fermoro leidimo išsiųsti kurjerį pas vyriausiąjį Prūsijos pajėgų vadą feldmaršalą Lehvaldą (vok. Lehwaldt). Antrą valandą pu pietų rusų iššautų bombų skaičius pasiekė 2405.

Liepos 5 d. rusai apšaudymą pradėjo 2 val. nakties. 4 val ryto Rumelis įsakė iškelti baltą vėliavą. Nors nuo apšaudymu žuvo tik keletas įgulos karių bei miestiečių, jie negalėjo toliau kentėti apšaudymo. Po ilgų derybų rusai sutiko leisti tvirtovės įgulai pasitraukti su ginklais ir maisto atsargomis penkių dienų kelionei. Netrukus paaiškėjo, kad šias garantijas rusai teikė tik prūsų kariams, tačiau ne mobilizuotiems vietos gyventojams. Savo žodžio rusai nesilaikė, besitraukiantys kariai buvo apiplėšti, verčiami prisijungti prie rusų pajėgų.[2]

Pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1757 m. rusų žygio į Prūsiją žemėlapis

Mūšio metu rusai neteko 25 karių žuvusiais ir sužeistais. Prūsų kariuomenės ir vietos gyventojų nuostoliai nebuvo užfiksuoti, tačiau teigiama, kad jie nebuvo dideli.[3]

Rusų užimto miesto gubernatoriumi buvo paskirtas brigados vadas Treidenas. Jis iš karto įsakė pradėti įtvirtinimų atkūrimo darbus. Miesto įgula tapo Permės pėstininkų pulkas. Pagalbiniai darbai buvo pavesti Keksholmo pulkui.

Klaipėdos užėmimas išsprendė svarbą Rusijos kariuomenės logistikos problemą: užėmę miestą jie galėjo įkurti atraminę tvirtovę, kurią galėjo saugiai aprūpinti jūra ir sausuma. Klaipėda buvo naudojama kaip Aprachino armijos tiekimo bazė.

Liepos 22 d. Fermoro vadovaujamos pajėgos išžygiavo iš Klaipėdos į Tilžę, kurią pasiekė liepos 29 d. Klaipėdoje liko trys Riazanės brigados pulkai.

Miesto gyventojai buvo priversti prisiekti ištikimybę Rusijos imperatorei Jekaterinai Didžiąjai. Po šio mūšio Klaipėdą rusai valdė 7 metus – iki 1763 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • (LT) Elertas, Dainius, 1757 m. birželio 29 – liepos 5 d. Klaipėdos tvirtovės puolimo planas, Lietuvos jūrų muziejus, Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1 (DE) Geschichte des siebenjahrige Krieges in einer Reihe von Vorlesungen, Preussiche grossen Generlastbs, t. 1, Berlin 1824.
  • (DE) Gieraths: Die Kampfhandlungen der Brandenburgische-preussischen Armee, Berlin 1964.
  • (DE) Grosser Generalstab Kriegsgeschichtliche Abteilung II: Die Kriege Friedrichs des Grossen, Part 3 Der siebenjährige Krieg 1756–1763, Vol. 4 Groß-Jägersdorf und Breslau, Berlin, 1902, pp. 68-69
  • (DE) Jany, K.: Geschichte der Königlisch Preussischen Armee bis zum Jahre 1807, t. 2, Berlin 1929.
  • (DE) Masslowski, D. F.: Des Siebenjährige Krieges nach Russischer Darstellung, T. 1, trans by A. Drygalski, Berlin 1888.
  • (DE) Tempelhof, G. F.: Geschichte des siebenjahrige Krieges in Deutschland, Berlin 1783
  • (PL) Wojciech, Stanisław Mikuła: Rola fortyfikacji Prus Wschodnich w wojnie siedmioletniej // Komunikaty Mazursko-Warmińskie 1997, nr.2
  • (PL) Wrzosek, M.: Kampania 1757 roku w Prusach Wschodnich // Studia i Materiały do Historii Wojskowości, t. V 1960.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Grosser Generalstab Kriegsgeschichtliche Abteilung II: Die Kriege Friedrichs des Grossen, Part 3 Der siebenjährige Krieg 1756–1763, Vol. 4 Groß-Jägersdorf und Breslau, pp. 68-69
  2. Elertas, Dainius, 1757 m. birželio 29 – liepos 5 d. Klaipėdos tvirtovės puolimo planas, Lietuvos jūrų muziejus, Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. 2010, 1
  3. Wojciech, Stanisław Mikuła: Rola fortyfikacji Prus Wschodnich w wojnie siedmioletniej // Komunikaty Mazursko-Warmińskie 1997, nr.2