Žuvintė
| Žuvintė | |
|---|---|
 Medinė buvusio tilto atrama upelio vagoje
| |
| Ilgis | 9,2 km |
| Baseino plotas | 60,4 km² |
| Ištakos | Žuvinčių ežeras (ties Žuvinčiais Širvintų raj.) |
| Žiotys | Šventoji |
| Šalys | Lietuva |
Žuvintė – nedidelė upė, tekanti Ukmergės ir Širvintų rajonuose, Šventosios kairysis intakas, 9,2 km ilgio. Įteka į Šventąją kairiajame krante 25,1 km atstumu nuo jos žiočių, ties Sukiniais. Priklauso Šventosios upės baseinui.
Prasideda Žuvinčių ežere Ukmergės ir Širvintų rajonų paribyje. Aukštupyje teka per dirbamus laukus sureguliuota vaga. Prie Svietiškio kerta kelią 4809 Lokėnai–Vepriai–Gelvonai ir toliau vingiuoja vaizdingomis pamiškėmis ir miškais natūralia raizgyta vaga, abipus kurios driekiasi valstybinis Žuvintės kraštovaizdžio draustinis, įsteigtas saugoti upelio gilaus erozinio slėnio kraštovaizdį.
Žuvintė turi du žymesnius intakus – Gumbrę ir Sugedą (dešinieji).
Netoli santakos su Šventąja ir Sugedos intaku upelio dešiniajame krante yra gamtos paminklas – „verdantis“, geizerinio tipo Žuvintės šaltinis. Netoli stūkso vienas didžiausių Ukmergės rajone Sukinių piliakalnis, yra veikiančios rusų sentikių kapinaitės. Ties miško supamu piliakalniu upelyje būta tilto – vagoje riogso išlikusi medinė atrama.
Prie Žuvintės įsikūrusios gyvenvietės: Žuvinčiai, Svietiškis, Apušynai, Vairopka, Praniai, Sukiniai.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Upėvardis kildinamas su gyvūno pavadinimo žuvis.[1]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.