Pereiti prie turinio

Žuvininkai (Šiauliai)

Koordinatės: 55°56′20″š. pl. 23°21′25″r. ilg. / 55.939°š. pl. 23.357°r. ilg. / 55.939; 23.357 (Žuvininkai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žuvininkai
{{#if:
Žuvininkai
Žuvininkai
55°56′20″š. pl. 23°21′25″r. ilg. / 55.939°š. pl. 23.357°r. ilg. / 55.939; 23.357 (Žuvininkai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Šiaulių rajono savivaldybės vėliava Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija Ginkūnų seniūnija
Gyventojų (2021) 99
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Žuviniñkai
Kilmininkas: Žuviniñkų

Žuvininkai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje ir Šiaulių miesto dalis, esanti 1 km į šiaurę nuo Salduvės kalno, 2 km į pietus nuo Ginkūnų, netoli Švedės tvenkinio.

Iš senųjų kaimo gyventojų likę tik 3 šeimos. Iki XX a. pabaigos tai buvo mažiausiai šiuolaikinės statybos paliestas kaimas, galėjęs tapti etnografiniu turizmo traukos centru. Leidus atnaujinti senuosius pastatus, kai kurie jų buvo apmūryti, kai kurie apkalti plastikinėmis dailylentėmis, 2006 m. buvo likę tik 4 originalūs pastatai.

Žuvininkai, apsupti eglynų ir pušynų

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žuvininkų sodybos

Žmonių gyvenimo pėdsakų Žuvininkų apylinkėse aptinkama iš VII–IX a. Pasak legendos, nuo seniausių laikų čia gyvenę žvejai. Vieni kaimo gyventojai žvejodavo, kiti sūdydavo ir rūkydavo sugautas žuvis. Žvejoti važiuodavę į Rėkyvos, Talšos, Ginkūnų, Vinkšnos ir Švedės ežerus. Kai XIX a. Švedės ežeras nuseko, o Vinkšnos ežeras visai pranyko, žvejai nuskurdo.

Vėliau dauguma gyventojų dirbo grafų Zubovų Ginkūnų dvare, po Antrojo pasaulinio karo – Ginkūnų tarybiniame ūkyje ir durpyne.

Prie Švedės ežero iškasus durpes ir užtvenkus Švedės upelį, išsiliejo Švedės tvenkinys, kurio rytine puse nutiestas Ginkūnų – Kairių aplinkkelis, vadinamas Popiežiaus keliu, nes išasfaltuotas rengiantis popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymui Šiauliuose.

Žuvininkų laukuose, prie Švedės tvenkinio likęs kalniukas, vadinamas Maro kapeliais, iš kurio papėdės teka mineralinio vandens šaltinis.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[4] 1979 m.sur.[5] 1989 m.sur.[6] 2001 m.sur.[7] 2011 m.sur.[8] 2021 m.sur.[9]
139 121 139 107 88 67 48 48 99

Talšos ekologinis takas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Einant nuo Auksinio berniuko skulptūros, link Talšos ežero, prasideda Talšos ekologinis takas. Jis eina palei ežerą, per Žuvininkų kaimą, baigiasi prie Salduvės kalno. Keliaujant taku galima sutikti 23 stoteles – medinius informacinius stulpus. Daugelis stulpų vandalų nuniokoti.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. 4,0 4,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  6. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  7. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  8. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.