Žiežmarių valsčius

Koordinatės: 54°49′š. pl. 24°26′r. ilg. / 54.81°š. pl. 24.44°r. ilg. / 54.81; 24.44
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Žižmarių valsčius)

54°49′š. pl. 24°26′r. ilg. / 54.81°š. pl. 24.44°r. ilg. / 54.81; 24.44

Žiežmarių valsčius
Laikotarpis: XV a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Žiežmariai
Rusijos imperija Rusijos imperija
Vilniaus gubernija Trakų apskritis (1861–1915)
Lietuva Lietuva
Trakų apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Trakų apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Trakų apskritis (1944–1946)
Kaišiadorių apskritis (1946–1950)

Žiežmarių valsčius (rus. Жижморская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Žiežmariai. Išlikęs valsčiaus administracinis pastatas (Narimanto g. 10, Žiežmariai) – XIX a. 2-osios pusės mūrinis pastatas su dviejų kolonų laikomu stogeliu prieangyje.

Žiežmarių valsčiaus būstinė

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius minimas nuo XV a. pradžios. Carmečiu buvo įkurtas 1861 m. Vilniaus gubernijoje.[1] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Kaišiadorių rajonui (1 apylinkė) ir Žiežmarių rajonui (12 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1869 m. 4457 474 kiemai [2] 55
1874 m. 5472 515 kiemų [3] 12 seniūnijų 70
1880 m. 5336 519 kiemų [4] 12 seniūnijų 65
1885 m. 6268 564 kiemai [5] 12 seniūnijų 65
1890 m. 7780 564 kiemai [6] 12 seniūnijų 65
1923 m.[7] 220 10 394 1982
1932 m. 168 10495 11 seniūnijų [8]
1949-01-01
(išsamiau)
344 13 apylinkių [9]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1874 m. (rus.)[13] Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[14] Seniūnija, 1932 m.[15] Apylinkė, 1949 m.[16]
Antakalnis - - Antakalnių seniūnija Antakalnio apylinkė
Balceriškės - - Balceriškių seniūnija Balceriškių apylinkė
Beištrakiai Бейштрокское Bejsztroki - -
Dainiai Дайновское Dajnówka Dainių seniūnija Dainių apylinkė
Jatkonys Iодканское Jodkany - -
Kairiškės - - Kairiškių seniūnija Kairiškių apylinkė
Kaspariškės Касперишское Kasperzyszki - -
Klėriškės - - Kleriškių seniūnija Klėriškių apylinkė
Liutonys - - Liutonių seniūnija Liutonių apylinkė
Mediniai Strėvininkai - - Medinių Strėvininkų seniūnija Medinių Strėvininkų apylinkė
Miežonys Мижанское Miżany - -
Kloniniai Mijaugonys? Милейганское Milejgany - Mijaugonių apylinkė
Mūro Strėvininkai - - Mūro-Strėvininkų seniūnija Mūro Strėvininkų apylinkė
Naujosios Kietaviškės - - - Kietaviškių apylinkė
Pakertai Покиртское Pokirty - -
Strošiūnai Страшунское Straszuny - -
Šilėnai - - Šilėnų seniūnija Šilėnų apylinkė
Turloviškės Турловское Turłowiszki - -
Vladikiškės Владыкишское Władykiszki - -
Žiežmariai Жижморское Żyżmory Žiežmarių I seniūnija,
Žiežmarių II seniūnija
Žiežmarių I apylinkė,
Žiežmarių II apylinkė
Žikaronys Жухоранское Żuchorany - -
Iš viso: 12 seniūnijų 12 seniūnijų 11 seniūnijų 13 apylinkių

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1921 Avinėliai Algirdas Lekavičius, botanikas 1999
1930 Turloviškės Mykolas Arlauskas, Nepriklausomybės Akto signataras 2020
1940 Turloviškės Pranas Majauskas, sporto organizatorius
1948 Žikaronys Ramūnas Kasparavičius, poetas, rašytojas 2022

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
  2. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
  3. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
  4. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
  5. Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
  6. Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 739–747 psl.
  9. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 31
  10. Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
  11. Памятная книжка Виленской губернiи на 1890 годъ. // PDF 526 psl.
  12. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 742 psl.
  13. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 295–297 psl.
  14. Żyżmory. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 928 psl. (lenk.)
  15. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 747 psl.
  16. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 34