Miežonys (Kaišiadorys)
| Miežonys | ||
|---|---|---|
  Miežonys |
||
| 54°53′02″š. pl. 24°24′54″r. ilg. / 54.884°š. pl. 24.415°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kaišiadorių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Palomenės seniūnija | |
| Gyventojų | 138 | |
.JPG)
Miežonys – kaimas Kaišiadorių rajono savivaldybėje, 3,5 km į šiaurės vakarus nuo Kaišiadorių, prie geležinkelio į Jonavą ir kelio 1814 Kaišiadorys–Miežonys–Palomenė . Greta kaimo teka Dumsė ir Lomena. Kaime yra senkapis, kapinės.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miežonys (dar minimi kaip Mižonys) 1590 m. priskirti Navasodų kuopinio susirinkimo centrui. 1744 m. Miežonys minimi Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše. 1885 m. minimi treji Miežonys: kaimas, užusienis su 1 sodyba ir 4 gyventojais katalikais bei Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšakos į Kauną sargų sodybos (4 sodybos ir 21 gyventojas katalikas).
1915 m., pirmojo pasaulinio karo mūšių metu kaime sudegė keli namai. Miežonyse veikė pradinė mokykla, 1957–1962 m. – septynmetė, vėliau – aštuonmetė. Nuo 1948 m. priklausė „Vienybės“ kolūkiui.[2]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1795 m. | 1880 m. | 1905 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 84 | 240 | 339 | 304 | 312 | 255 | ||
| 1979 m.sur.[7] | 1989 m.sur.[8] | 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | 2021 m.sur.[11] | - | ||
| 225 | 194 | 206 | 169 | 138 | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Pranas Edmundas Galinis (1902–1988), kalbininkas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras.
- Vytautas Galinis (1924–1999), literatūrologas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Miežonys, Kaišiadorių enciklopedija. Kaišiadorių krašto muziejus
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Miežonys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 582 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Miežonys (sud. Juozapas Tomkus). – Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2010. – 334 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-646-36-5