Žemaičių grietininis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Žemaičių grietininis – senovinė rudeninė naminių obelų (lot. Malus domestica) veislė. Paplitusi Žemaitijoje, 1899 m. ir 1958 m. buvo įrašyta į Lietuvos Nacionalinį augalų veislių sąrašą.

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liaudiška veislė Grietininio vardu (lenk. Jabłko Śmietankowe, pranc. Creme de Samogitie, vok. Samogitischer Schmandapfel) pirmąkart plačiau aprašyta 1880 m. Lenkijos sodininkams skirtame žurnale „Ogrodnik Polski“. Straipsnyje minima, kad Blinstrubiškių dvare prie Raseinių šie obuoliai išsilaiko net iki vasario mėnesio, tuo tarpu kiek labiau į pietus augančiuose soduose (pvz., Belvederio dvare prie Nemuno) sandėliavimo laikas yra trumpesnis. Veislę prieš tai buvo tyręs iš Žemaitijos kilęs botanikas Edvardas Jančevskis.

Pasodinus pradeda gausiau derėti po 3–4 metų, žydi vidutiniškai vėlai. Galingas kamienas su tankiu, rutulišku vainiku. Žiemos šalčiams vaismedžiai yra vidutiniškai atsparūs.

Vaisiai (vieno vidutinis svoris – 88 g) apvaliai cilindriški arba kūgiški, kartais neryškiai briaunoti. Odelė balta arba žalsvai balta, saulėtoje pusėje padengta rausvais dryželiais. Minkštimas baltas arba gelsvai baltas ir labai sultingas, saldžiarūgščio vyno skonio. Obuoliai yra vidutiniškai atsparūs rauplėms ir tinkami transportavimui. Derlius skinamas rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje, vaisiai saugyklose išsilaiko iki gruodžio mėnesio.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]