Žalgiriai (Pilkalnio apskritis)

Koordinatės: 54°48′52″š. pl. 22°17′34″r. ilg. / 54.8145°š. pl. 22.2927°r. ilg. / 54.8145; 22.2927 (Žalgiriai (Pilkalnio apskritis))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kitos reikšmės – Žalgiriai (reikšmės).
Žalgiriai
vok. Zallgirren, Grünwalde
Žalgiriai
Žalgiriai
54°48′52″š. pl. 22°17′34″r. ilg. / 54.8145°š. pl. 22.2927°r. ilg. / 54.8145; 22.2927 (Žalgiriai (Pilkalnio apskritis))
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas

Žalgiriai[1] (vok. Zallgirren, Szallgirren)[2] arba Griunvaldė (Grünwalde) – buvęs kaimas ir seniūnija Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje, 14 km į šiaurės vakarus nuo Pilkalnio, 19 km į pietvakarius nuo Lazdynų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žalgirių kaimo bendruomenė 1935 m.

Įkurti valstybinio miško žemėse XVIII a. antroje pusėje.[3] 1821 m. Žalgiriai buvo laisvųjų valstiečių kaimas su 21 gyventoju,[2] 1854 m. Žalgiriuose buvo 2 gyvenamieji pastatai ir 25 gyventojai.[4] Iki 1818 m. priklausė Įsruties apskrities Leskaminio domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai. 1857 m. iš Žalgirių kaimo, Griunkrugo smuklės ir Noizorgės dvarelio sudaryta Žalgirių kaimo bendruomenė, kuri 1874 m. priskirta naujai įsteigtam Baltrušėlių valsčiui.[5] Kaimo tikintieji iki 1853 m. priklausė Kusų, vėliau – Rautenberkio evangelikų liuteronų parapijai. XIX a. pab. kaime buvo vėjo malūnas.

Po Antrojo pasaulinio karo išnyko. Nuo 2008 m. kaimo teritorija priklauso Krasnoznamensko rajono Vesnovo kaimo gyvenvietei.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.
1905 m. 1910 m.[6] 1933 m. 1939 m.[7]
83 93 79 91


Griunkrugas ir Noizorgė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo rytinėje dalyje prie Pilkalnio–Ragainės plento, netoli Akmenio upelio, buvo išsidėstęs Griunkrugas (Grünkrug, anksčiau Grüner Krug, Grüne Krug – 'Žalioji Smuklė')[8] – kaimo dalis, kurioje gyveno dauguma Žalgirių gyventojų (61 gyventojas 1905 m.). 1785 m. Griunkruge buvo karališkoji smuklė su 3 ugniakurais (gyvenamaisiais pastatais),[9] 1821 m. – vienas gyvenamasis pastatas su 28 gyventojais,[10] 1854 m. – smuklė su 2 gyvenamaisiais pastatais ir 9 gyventojais.[11] XX a. pr. Griunkrugas vadinamas dvaru.[12] Prie Griunkrugo buvo dvi Pirmajame pasauliniame kare žuvusių karių kapinaitės.

Į vakarus nuo Griunkrugo senesniuose žemėlapiuose žymimas Noizorgės (Neusorge) dvarelis, kuriame 1823 m. buvo 8 gyventojai,[13] o 1854 m. – 2 gyvenamieji pastatai ir 12 gyventojų.[14] Iki XX a. pradžios dvarelis išnyko.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Pilkalnio apskrities gyvenvietės, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-08-30.
  2. ↑ 2,0 2,1 Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 2 (G – Ko), p. 94. Kümmel, Halle, 1821 (vok.)
  3. ↑ Erwin Spehr, Aus der Geschichte des Kreises Schloßberg (Pillkallen), (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-09-04.
  4. ↑ Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 1 (A – K), p. 266. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)
  5. ↑ Amtsbezirk Grüneichen, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-09-04.
  6. ↑ Landkreis Pillkallen,Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-09-04.
  7. ↑ www.verwaltungsgeschichte.de Landkreis Pillkallen Archyvuota kopija 2021-10-05 iš Wayback Machine projekto. (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-09-04.
  8. ↑ Dietrich Lange, Geographisches Ortsregister Ostpreußen (2005): Grünkrug (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-09-04.
  9. ↑ Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 42. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
  10. ↑ Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 2 (G – Ko), p. 93. Kümmel, Halle, 1821 (vok.)
  11. ↑ Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 1 (A – K), p. 266. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)
  12. ↑ Grünwalde, 4, Meyers Gazetteer (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-09-04.
  13. ↑ Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 4 (P – S), p. 347. Kümmel, Halle, 1823 (vok.)
  14. ↑ Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 2 (L – Z), p. 117. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Žalgiriai_(Pilkalnio_apskritis)&oldid=6950388"